Manto Puidos nuotr.

Šeštadienį 17 val. Vilniaus knygų mugėje, Rašytojų kampe, vyks Mindaugo Kvietkausko knygo „Uosto fuga“ pristatymas.

Vilniaus šv. Jurgio bažnyčioje po ilgų tylos metų vėl aidėjo daugybės vilniečių žingsniai ir balsai, skambėjo muzika ir eilės, žodžiai apie Vilniaus praeitį ir jos dabartines reikšmes. Gausiai susirinkusių žmonių akis traukė anksčiau uždaryta autentiška šios bažnyčios barokinė erdvė ir joje įrengta šiuolaikinio meno instaliacija.

„Fuga Knygų rūmuose“ – taip vadinosi susitikimų ciklas, skirtas paminėti istoriniam momentui, kai Šv. Jurgio bažnyčia, ją supantis karmelitų vienuolyno bei čia veikusios Vilniaus kunigų seminarijos ansamblis grąžinami Lietuvos Katalikų Bažnyčiai.

Ypatingai susiklostė šios erdvės istorija sovietmečiu. Po Antrojo pasaulinio karo uždarius bažnyčią ir seminariją, nuo 1946-ųjų šiose patalpose pradėjo veikti Knygų rūmai – specifinis, pusiau uždaras bibliografijos centras, kuriame buvo sukauptos iš daugybės dvarų, katalikų vienuolynų, gimnazijų, žydų religinių mokyklų ir sinagogų suvežtos knygos – daugiausia religinės. Bažnyčios viduje ant betoninių atramų iki pat skliautų buvo sumontuotos milžiniškos lentynos. Tačiau ne viskam buvo numatyta vieta net ir jose. Sunaikinti popieriaus fabrike buvo pasmerktas judaikos palikimas, išgelbėtas iš buvusios Vilniaus geto bibliotekos, YIVO instituto ir įvairių slėptuvių. Tik Knygų rūmų direktoriaus Antano Ulpio dėka žydiškos knygos ir dokumentai buvo suslėpti Šv. Jurgio bažnyčios nišose nuo valdžios akių ir taip išsaugoti nepriklausomybės laikams, kai ši įstaiga tapo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos padaliniu.

Manto Puidos nuotr.

Vasario 11-ąją Sigutės Chlebinskaitės ir Mindaugo Kvietkausko iniciatyva čia vyko tai, ką patys rengėjai įvardija kaip bandymą sukurti „erdvinį eilėraštį“. Bažnyčia po daugybės metų atvėrė duris visiems, norintiems apsilankyti. Joje lankytojus pasitiko baltų knygų eilės, sustatytos ant postamentų – buvusių 45 betoninių atramų, kurios 1949 m. buvo sumontuotos lentynoms grindyse priešais didįjį altorių. Anot pagrindinės šio meninio vyksmo kūrėjos Sigutės, išrikiuotos neužrašytų knygų eilės – tai bandymas naujai tėkmei sulieti Knygų rūmų bei šv. Jurgio bažnyčios istorijas. Specialiai šiam renginiui įrišti balti popieriaus lapai priminė laiko nukirstų kolonų dalis – it sugriautoje ir archeologų atrastoje šventykloje.

Manto Puidos nuotr.

Po barokiniais bažnyčios ir Šv. Juozapo koplyčios skliautais skambėjo Elenos Daunytės (violončelė) ir Igno Danylos (klarnetas) atliekami J. S. Bacho kūriniai. Jų skambesys ir šiai dienai S. Chlebinskaitės sukurti, Knygų rūmuose naudotu numeruokliu numeruoti ir autoriaus pasirašyti atvirlaiškiai pakvietė į koplyčioje vykusį Mindaugo Kvietkausko eseistikos knygos „Uosto fuga“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) pristatymą, o kartu šios erdvės istorijai skirtą pokalbį. Jį pradėję Lietuvos nacionalinės Mažvydo bibliotekos direktorius prof. Renaldas Gudauskas ir Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis simboliškai palydėjo bažnyčios erdvę į naują jos istorijos laikotarpį. M. Kvietkausko žodžiais, ši akimirka – tarsi istorinių laikų santaka; kaip ir upių santakoje, joje verda gyvas vanduo – daugybė pokalbio temų.

M. Kvietkausko knygoje „Uosto fuga“, be kitų pasakojimų, rašoma ir apie šv. Jurgio bažnyčios erdvę. Autoriaus esė „Esteros žirklutės“ aprašyta bibliografė Fira Bramson-Alpernienė, tvarkiusi judaikos fondą buvusiuose Knygų rūmuose. Tai – vienas iš knygoje liudijamų netikėtų susitikimų ir sutapimų: „Savo eseistikos tekste pavadinau ją bibliniu vardu – Estera. Kai tekstas „Esteros žirklutės“ pasirodė spaudoje, staiga sulaukiau skambučio iš Paryžiaus – skambino judaikos tyrėja Akvilė Grigoravičiūtė. Sako, žinai, esu archyvuose radusi vaikišką atviruką, piešinį, kurį Fira Bramson nupiešė būdama aštuonerių metų – 1933 metų vasario 14-ąją. Įspūdingiausia, kad atviruką ji pasirašė būtent tuo vardu, kuriuo aš ją nieko nežinodamas pavadinau kaip esė veikėją – Estera“, – prisiminė M. Kvietkauskas.

Manto Puidos nuotr.

Anot jo, tokie sutapimai liudija, kad žmones jungiantys patyrimai, balsai ir prasmės kartais sklinda visiškai neįmanomais būdais, o žinios per nutolusį laiką gali būti perduotos lyg per akustinę arką.

Profesorės Viktorijos Daujotytės pastebėjimu, eseisto knygoje pasaulio alsavimas, skirtingos tautos ir žmonės, skirtingos knygos dera su lituanistika. „Visas pasaulis lydimas, glaudžiamas ir aiškinamas lituanisto žvilgsniu. Mes negalime veikti šitame pasaulyje kitaip, negalime veikti pakankamai laisvai ir pakankamai atsakingai, jeigu nesame įsipareigoję saviesiems, tautai, valstybei, piliečiams – piliečiams, kurie yra ne tik lietuviai“, – kalbėjo V. Daujotytė.

Manto Puidos nuotr.

Rašytoja Danutė Kalinauskaitė, knygos redaktorė, teigė, kad joje rado sakinį, galintį apibūdinti ir visą šio renginio situaciją. „Mindaugo esė, kurioje kalbama apie Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės kambarį, kurį pasakotojas netikėtai atranda Vilniuje, buvusioje Uosto gatvėje, tas kambarys apibūdinamas kaip mažytė kajutė palėpės triume banguojant laikui prie amžinybės uosto. Ta eilutė yra raktinė ir labai tinka šiai akimirkai: mes irgi visi esame mažytėje šv. Juozapo koplyčios kajutėje, banguojant laikui prie šimtamečio uosto“.

Grįžtant iš koplyčios į pagrindinę bažnyčios navą, Knygų rūmų laikais joje stovėjusį lentynų labirintą vaizduotėje buvo galima atkurti iš renginio metu demonstruotų fotografo Ramūno Danisevičiaus nuotraukų. O bažnyčios iki šiol išlaikytas ypatingas akustikos galias žadino gilūs aktorių Jūratės Vilūnaitės ir Rimanto Bagdzevičiaus balsai, jų perskaityti Vilniaus poezijos kūriniai – M. K. Sarbievijaus, A. Mickevičiaus, S. Stanevičiaus, Maironio, M. Kulbako, Č. Milošo, A. Suckeverio, J. Vaičiūnaitės, T. Venclovos, V. Daunio, O. Baliukonės, A. Marčėno tekstai. 

Norisi viltis, kad šiuo skirtingų menininkų drauge sukurtu erdviniu eilėraščiu šv. Jurgio bažnyčia palydima naujam, šviesiam ir pilnam gyvenimui.

Daugiau akimirkų iš renginio Šv. Jurgio bažnyčios ir koplyčios ansamblyje, kuris šį mėnesį grįžta į Lietuvos Katalikų Bažnyčios jurisdikciją, galite pamatyti Marijaus Gailiaus vaizdo siužete ir Manto Puidos fotografijose.