Grupė intelektualų išplatino kreipimasi į Lietuvos valdžios institucijas, kuriame ragina pagaliau sutvarkyti asmenvardžių rašybą ir leisti asmenvardžiuose rašyti lotyniškos abėcėlės raidas Q, X ir W. Dalinamės kreipimosi tekstu. 

Lietuvos Respublikos Prezidentei

Lietuvos Respublikos Seimui

Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Valstybinei lietuvių kalbos komisijai

Žiniasklaidai 

Kreipimasis 

Kreipiamės į Jus prašydami pagal turimą kompetenciją pabaigti jau daugiau nei dvidešimt penkerius metus trunkantį tyčiojimąsi iš mūsų valstybės piliečių ir pagaliau įtvirtinti civilizuotą asmenvardžių rašybą naudojant lotyniškosios abėcėlės raides Q, X ir W tvarką tais atvejais, kai dėl šių Lietuvos piliečių kilmės, istorinių protėvių ir šeiminio statuso, pagrįstų pirminių tapatybės dokumentų (išduotų gimimo ir santuokos liudijimų, įstatymo leidžiamais atvejais turimų kitos valstybės pasų) šios raidės yra būtinos jų vardų ir pavardžių rašyboje. 

Prašome atsižvelgti ne į emocijomis ir draudimais pagrįstą pseudolietuvybės demagogiją, vedančią į mūsų visuomenės skaldymą ir dalies jos akivaizdų diskriminavimą, kylantį dėl kai kurių menkai informuotų, tačiau „tautos, lietuvybės bei visuomenės“ balsą nepagrįstai uzurpuojančių asmenų, bet į konkrečius Lietuvos raštijos ir teisės istorijos bei dabarties socialinės bei teisinės tikrovės faktus: 

- šios lotyniškosios abėcėlės raidės buvo Lietuvos kultūroje vartojamos ne vien nuo lotyniškosios administracinės, teisinės ir kanceliarinės kalbos pradžios, bet taip pat ir nuo raštijos lietuvių kalba ištakų – pavyzdžiui, nereikalingas diskusijas šiandien kelianti, visuomenę dirbtinai skaldanti ir nesantaiką su mūsų strateginiais partneriais bei kaimynais kelianti raidė W buvo vartota ir Martyno Mažvydo, ir Mikalojaus Daukšos, ir Kristijono Donelaičio kūriniuose bei raštuose;

- originali svetimvardžių ar istorinių protėvių pavardžių rašyba dokumentuose ir Lietuvos viešojoje kalboje, net ir po lietuviškosios abėcėlės ir viešosios kalbos susiformavimo buvo įtvirtinta nuo pat Vinco Kudirkos „Statrašos ramsčių“ per visą XX amžių ir pirmąjį Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės laikotarpį, nuo pat 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto, kuriame taip pat figūruoja W raidė – vieno iš mūsų Valstybės Tėvų, Stanislovo Narutavičiaus paraše – S.Narutowicz;

- 2007 m. paskutinįkart VLKK patvirtinta svetimvardžių rašybos tvarka numato, kad pavardės yra rašomos lotyniškosios abėcėlės raidėmis, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad egzistuoja kažkokios skirtingos bendrosios rašybos taisyklės ir atskiros, joms prieštaraujančios rašybos asmens dokumentuose taisyklės; 

- teisės požiūriu, teisė į vardą (pavardę) yra asmeninė neturtinė teisė, neatsiejamai susijusi su asmeniu, sudėtinė žmogaus privataus gyvenimo ir orumo dalis, ir tai yra konstitucinė teisinė vertybė. JT Vaiko teisių konvencijoje ir Civiliniame kodekse numatyta, kad teisę į pavardę vaikas įgyja gimdamas. Vardas ir pavardė yra asmens teisinio statuso dalis, perteikianti jo individualybę. Teisė pakeisti vardą ar pavardę priklauso, įstatymo numatytais atvejais, tik to konkretaus asmens valiai, bet ne valstybės institucijoms ar įstaigoms, kurios dabar, kaip liudija praktika, perrašo pirminę asmens tapatybę, nekreipdamos dėmesio į jo pirminius tapatybės ar šeiminio statuso dokumentus – gimimo ar santuokos liudijimus; 

- pagal statistiką, kas šešta Lietuvos šeima yra mišri, todėl ši problema yra aktuali daugybei Lietuvos Respublikos piliečių, kurie savo konstitucinei ir istorinei teisei į vardą bei šeiminiam statusui pagrįsti yra priversti dėl egzistuojančios ydingos tvarkos nuolatos kreiptis į LR ir Europos teismus, šitaip be reikalo eikvojant privačių asmenų ir valstybės institucijų laiką bei kaštus, kuriuos galima būtų skirti konstruktyviam ir pozityviam mūsų Valstybės ir jos bendrojo visuomeninio gėrio kūrimui ir tvirtinimui; 

- įteisinta galimybė Lietuvos Respublikos savo piliečiams išduodamuose asmens dokumentuose – pasuose ir tapatybės kortelėse pagrindiniame puslapyje/pusėje – naudoti lotyniškosios abėcėlės raides Q, X ir W – niekaip nediskriminuotų tų kitaminčių Lietuvos piliečių, kurie agresyviai prieš šią galimybę protestuoja pakurstyti kai kurių kalbininkų ir politikų, savo poziciją grindžiančių ne dokumentuota mūsų valstybės teisės ir raštijos istorija, o demagoginės, visuomenę skaldančios pseudolietuvybės siaura ir nepagrįsta vizija. Ši visuomenės grupė turi demokratinės visuomenės garantuojamą teisę į savo požiūrį ar viziją. Tačiau, kaip galima spėti, patys niekaip nesusidurdami su neįteisintos svetimvardžių ir istorinių vardų rašybos problemomis savo asmens dokumentuose ir gyvenime, imasi prerogatyvos dėl tokio savo požiūrio diskriminuoti tą šeštadalį Lietuvos Respublikos piliečių ir jų šeimų ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, kuriems tokios rašybos įteisinimas yra gyvybiškai aktualus ir teisės požiūriu pagrįstas. Juo labiau kad lotyniškosios abėcėlės raidžių įteisinimas asmens dokumentų rašyboje prieš originalias svetimvardžių ir istorinių asmenvardžių formas protestuojančių piliečių statusui ir dokumentams jokios tiesioginės įtakos neturėtų bei jų pačių jokiu būdu nediskriminuotų. To padarymas sąlygotų žmonėms, ginantiems savo orumą bei vieną iš svarbiausią asmeninių neturtinių teisių, didesnį teisinį saugumą, o kartu ir didesnį pasitikėjimą savo valstybe, gerbiančia žmogaus identitetą bei buriančią visuomenę, o ne ją skaldančią. 

Pasirašo:

Dr. Kristina Sabaliauskaitė, meno istorikė, rašytoja 

Prof. Alfredas Bumblauskas, Vilniaus universiteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros vedėjas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas

Prof., habil. Dr. Irena Veisaitė, literatūrologė, teatrologė

Prof. Tomas Venclova, rašytojas, Jeilio universiteto profesorius emeritas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas 

Habil. dr. Alvydas Nikžentaitis, Vilniaus istorijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas 

Prof., habil. dr. Egidijus Aleksandravičius, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros profesorius, Lietuvių išeivijos instituto vadovas

Doc. dr. Antanas Smetona, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas 

Dr. Loreta Vaicekauskienė, Lietuvių kalbos instituto Sociolingvistikos skyriaus vadovė, Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro docentė 

Dr. Saulius Žukas, literatūrologas, leidėjas 

Dr. Arūnas Gelūnas, Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas, Lietuvos Lituanistikos tradicijų ir kultūros paveldo įprasminimo komisijos narys

Marius Ivaškevičius, rašytojas, dramaturgas 

Gražina Michnevičiūtė, žurnalo „Moteris“ vyriausioji redaktorė 

Gintaras Varnas, režisierius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas 

Onutė Narbutaitė, kompozitorė, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė 

Antanas A. Jonynas, rašytojas, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas 

Kornelijus Platelis, poetas, eseistas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas

Vidmantas Bartulis, kompozitorius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas

Šarūnas Nakas, kompozitorius, eseistas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas

Dr. Erika Sausverde, Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro docentė 

Rokas Zubovas, pianistas, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio namų direktorius

Doc. Martynas Švėgžda von Bekker  smuikininkas, Lietuvos Respublikos kultūros garbės atašė

Doc. Bernardas Gytis Padegimas, Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Teatro katedros  profesorius

Audrius Matonis, LRT Naujienų tarnybos direktorius

Dalia Ibelhauptaitė, teatro režisierė

Martynas Budraitis, Lietuvos Nacionalinio dramos teatro direktorius

Ramūnas Bogdanas, žurnalistas, politikos apžvalgininkas, Atkuriamojo Seimo pirmininko patarėjas užsienio politikai 

Jolanta Donskienė, psichologė 

Benediktas Vanagas, lenktynininkas 

Prof. dr. Vytautas Mizaras, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Europos privatinės teisės ir intelektinės nuosavybės teisės mokslo centro vadovas, advokatas 

Edgaras Montvidas, operos solistas

Dr. Jūratė Čerškutė, literatūrologė

Laurynas Vaičiūnas, Rytų Europos Kolegijos leidyklos direktorius

Elona Bajorinienė, teatrologė 

Marija Gučaitė, architektė 

Prof.Audrius Beinorius, Vilniaus universiteto Konfucijaus Instituto direktorius

Dr. Daiva Šabasevičienė, teatrologė

Aleksandra Jacovskytė, scenografė, fotomenininkė 

Arūnas Peškaitis OFM, brolis pranciškonas, Lukiškių kalėjimo nuteistųjų iki gyvos galvos  kapelionas

Donatas Puslys, publicistas