S. Skvernelis ir G. Landsbergis

Nuotraukos autorius Vygintas Skaraitis/BFL 
© Baltijos fotografijos linija

Priimant sprendimus Seime tenka kliautis opozicija, o jei socialdemokratai nebemato prasmės būti koalicijoje, apie tai turėtų informuoti kuo anksčiau, sako premjeras Saulius Skvernelis.

„Manau, kad šioje situacijoje reikėtų labai aiškiai mūsų partneriams pasakyti: jei jie mato, kad jiems yra žalingas buvimas šitoje valdančiojoje daugumoje, kad jiems yra diskomfortas arba jie nemato prasmės, tai tokią žinią mums, aišku, būtų gerai žinoti kuo anksčiau, tą apsisprendimą ir tai yra gerbtinas požiūris“, – pirmadienį žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.

S. Skvernelis taip pat teigė, kad kol kas formalizuoti mažumos Vyriausybę su opoziciniais konservatoriais ar kitomis opozicinėmis frakcijomis yra anksti.

„Labai daug kas priklauso (nuo to – BNS), kas taps nauju socialdemokratų pirmininku, kokia bus suformuota nauja partijos vadovybė ir kiek ji bus įgali ir galės daryti įtaką Seimo narių, dirbančių Seime, veiklai. Kol kas, aš manau, bent jau formalizuoti (mažumos Vyriausybės – BNS) bent jau nematau reikalo. Diskusijos su partneriais tęsiasi, šiandien mes taip pat susitiksime kalbėtis apie tam tikrus principinius dalykus“, – sakė S. Skvernelis.

Premjeras teigė, kad šiuo metu su kitomis politinėmis jėgomis Seime reikia tartis atskirai „dėl kiekvienos esminės reformos, reikalingos valstybei“. Pasak jo, nors ryte sutariama dėl principinių pozicijų, tačiau „Seime atsiranda įvairiausių priežasčių ir sprendimų, kurie būna siurprizai“.

Pastaruoju metu konfliktas tarp valdančiųjų paaštrėjo dėl svarstomos urėdijų pertvarkos, svarstant ją Seime projekto nepalaikė nė vienas socialdemokratas.

S. Skvernelis pirmadienį sakė, kad kol kas koalicijos sutartis yra galiojanti, tačiau jei su socialdemokratais nebus rasta sutarimo dėl esminių klausimų, gali būti svarstomas jungimasis ir su opozicinėmis frakcijomis.

„Jei įvyktų kitaip, reikėtų galvoti apie įvairius variantus: Vyriausybė gali tapti ir mažumos Vyriausybe, gali būti formuojama ir kita koalicija, gali būti veikimas mažumos Vyriausybės su opozicinėmis dabartinėmis didžiausiomis frakcijomis pasirašant atskirus susitarimus dėl strateginių pokyčių, reikalingų valstybei“, – teigė jis.

Anot Vyriausybės vadovo, socialdemokratai kaip partneriai reikalingi, kad Vyriausybė galėtų savo programą vykdyti iš esmės.

„Klausimai man irgi kyla po vieno, antro, trečio tokio sprendimo, ar mes dar esame tie koalicijos partneriai, ar ne, matyt, ir partneriai kelia tokį patį klausimą, ar jie gal irgi jaučiasi kažkur neįvertinti, sakė, kad trūksta bendravimo, dabar bendraujame tikrai pakankamai daug“, – dėstė S. Skvernelis.

Jis teigė su opozicija kol kas nekalbėjęs apie galimą naują koaliciją, bet per susitikimus su opozicinių frakcijų atstovais yra prašęs palaikymo esminėms reformoms, tarp jų – ir urėdijų.

Paklaustas, ar socialdemokratams nepalaikant urėdijų reformos, koalicijų partnerių bus prašoma trauktis, jis tvirtino, kad jų pozicija bus atsakymas į klausimą „ar kolicijos sutartis turi tolesnę prasmę, ar ne“. S. Skvernelio teigimu, reformos esmė yra ne žmonių atleidimas, o procesų, ypač prekybos mediena, skaidrinimas, išlaikymas balanso tarp ekologijos ir ekonominės-ūkinės veiklos. Jis žadėjo siekti ir valdančiuosius, ir opoziciją įtikinti šios pertvarkos reikalingumu toliau svarstant ją Seimo komitetuose.

„Aš įtikinėsiu ir partnerius, ir kitas frakcijas Seime, kad Vyriausybės pasiūlytas modelis yra geriausias“, – akcentavo Vyriausybės vadovas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su Lietuvos socialdemokratų partija valdančiąją koaliciją sudarė pernai lapkritį. Prieš tai derybos dėl koalicijos vyko ir su konservatoriais.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Seime turi 56 atstovus, socialdemokratai – 19, konservatoriai – 31.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.