Depresija yra viena dažniausiai sutinkamų ligų – sergančiųjų ja skaičius pasaulyje viršija 300 milijonų ir nuolatos auga. Ne išimtis šiuo požiūriu ir Lietuva, tačiau kreiptis į psichologus čia vis dar nepopuliaru. „Krizių įveikimo centro” psichologių J. Skiparienės ir R. Černovaitės teigimu, tokia pagalba reikalinga ne tik depresija sergantiems, bet ir jų artimiesiems, kuriems svarbu žinoti, ar depresija yra liga, kokia tai liga, kaip elgtis ir kaip bendrauti su sergančiu artimu žmogumi.

Į šiuos klausimus Bernardinai.lt skaitytojams atsakyti sutikusios J. Skiparienė ir R. Černovaitė kviečia prisijungti prie psichologinės pagalbos grupės, skirtos depresija sergančių žmonių artimiesiems. Pirmasis grupės susitikimas vyks kovo 30 d. Daugiau informacijos galite rasti facebooke arba Krizių Įveikimo Centro puslapyje.

Depresija buitinėje kalboje vadinami įvairaus pobūdžio ir stiprumo psichikos sutrikimai. Kaip depresiją apibrėžiate jūs? Kaip ją atpažinti?

Jurgita Skiparienė: Iš tiesų, depresijos terminas yra vartojamas įvairiuose kontekstuose, ne vien psichikos sutrikimui įvardinti. Sakydami „man depresija” ar „jam depresija” žmonės dažnai kalba apie tam tikrą savybę, nuotaiką ar elgesį. Depresijos terminas kartais susiejamas su žmogaus valios silpnumu, nenorėjimu ar negalėjimu kažko padaryti savo jėgomis arba „pastovėti už save”. Tenka išgirsti ir skubotas depresijos „diagnozes” vien dėl to, kad žmogus yra uždaras ar pavargęs. Deja, dažniausiai tokie pasakymai turi menkinamąjį, nuvertinamąjį toną.

Tuo tarpu depresija yra sudėtingas nuotaikos sutrikimas, pasireiškiantis ne tik liūdna nuotaika arba irzlumu, kaltės ir beviltiškumo jausmais, bet ir visos psichikos veiklos sutrikimu: miego sutrikimu, apetito praradimu, sumažėjusiu dėmesingumu, sulėtėjusiu mąstymu, interesų, ankstesnių pomėgių praradimu, mintimis apie savižudybę ar ketinimu nusižudyti. Itin svarbu atkreipti dėmesį, jei simptomai yra užsitęsę. Tačiau ir pastebėjus simptomus nereiktų užsiimti savi-diagnozavimu, tikrąją depresiją atpažinti bei diagnozuoti yra psichikos sveikatos specialistų darbas. Todėl svarbu atkreipti dėmesį, kalbėtis apie pastebimus depresijos simptomus.

Ar yra žinoma, kiek žmonių Lietuvoje serga depresija? Ar sergančiųjų skaičius auga? 

Jurgita Skiparienė: Paskutiniais duomenimis Lietuvoje depresija serga 381 žmogus 100-tui tūkstančių gyventojų. Depresijos mastai didėja ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Depresija yra viena dažniausių ligų – sergančiųjų ja skaičius pasaulyje viršija 300 milijonų. Prognozuojama, kad šis skaičius dar labiau augs ir 2020 m. depresija pagal paplitimą taps pirmaujančia liga pasaulyje – pralenks net širdies ir kraujagyslių ligas. 

Situacija Lietuvoje atspindi ir pasaulio tendencijas. Per pora pastarųjų dešimtmečių sergamumas mūsų šalyje išaugo bene dvigubai. Didėjančio depresijos paplitimo priežastys yra  įvairios, kompleksiškos, kultūriniai bei psichosocialiniai faktoriai vaidina svarbų vaidmenį. Galbūt rečiau atkreipiamas dėmesys į didėjantį mūsų gyvenimo tempą, konkurencingumą, su tuo susijusią nuolatinę įtampą, spaudimą būti stipriems, geriausiems. Lietuvoje sergančiųjų depresija skaičiaus padidėjimas pastaraisiais dešimtmečiais taip pat gali sietis ir su pagerėjusia diagnostika.

Tačiau svarbu paminėti ir depresijos gydymo efektyvumą. Depresijos gydymui tinka įvairūs psichologinio gydymo metodai, medikamentinis gydymas, taip pat psichosocialinės pagalbos metodai. Todėl didesnė problema yra ta, kad sergantieji dažniausiai patys nesiekia gydymo, gali netgi jam priešintis. Tai taip pat turi didelės įtakos depresijos paplitimui.

Ką būtinai reikia žinoti žmogui, kai depresija suserga jo artimasis?

Jurgita Skiparienė: Svarbu žinoti, kad depresija tikrai yra liga; depresija yra pagydoma; depresija gali pasireikšti įvairiais, kartais netikėtais simptomais.

Svarbu žinoti, kad sergantysis dažnai nenori, nemato reikalo gydytis, todėl patiems artimiesiems gali prireikti nemažai jėgų būti kartu su sergančiuoju. Artimiesiems itin svarbu žinoti, kad pagalba turi ribas. Rūpestis, pagalba, globa, kuriama saugi, pozityvi atmosfera tikrai yra labai svarbi, tačiau sergančiojo savijauta priklauso ir nuo daugelio kitų faktorių: ligos sunkumo, medikamentų, psichoterapijos, gretutinių ligonio ligų, galiausiai nuo individualumo.

Galiausiai, kad ir kiek artimojo liga paveikia šeimos gyvenimą, būtina nepamiršti savo įprastų mėgstamų veiklų, pomėgių. Svarbu priimti pagalbą iš aplinkos, nesigėdyti savo silpnumo akimirkų. Norisi prisiminti metaforą, „kad plaukiant gelbėti, svarbu pasiimti gelbėjimo ratą” (resursus, rūpinimąsi savimi, žinias, emocinę paramą). Todėl svarbu nepamiršti pasirūpinti ir savo psichikos sveikata.

Ar galima sakyti, kad žmonės, kurių artimieji serga depresija, patys yra labiau linkę ja susirgti?

Psichologė Renata Černovaitė

Renata Černovaitė: Ir taip, ir ne. Psichiatrinėje literatūroje teigiama, jog žmonėms, kurių pirmos eilės giminaičiai sirgo ar serga depresija, tikimybė susirgti šia liga padidėja 1,5–3 kartus. Tačiau, svarbu žinoti, kad paveldima ne liga, o tik polinkis ja sirgti. Be to, depresija suserga ir žmonės, kurių giminėje nebuvo tokių ligonių. Tad paveldimumas ne visada turi lemiamos reikšmės. Depresija yra dažna įvairių somatinių ligų bei psichinių sutrikimų palydovė. Neretai susirgus onkologinėmis, endokrininėmis bei kitomis ligomis ar atsiradus psichiniams sutrikimams tuo pačiu padidėja rizika susirgti ir depresija. Depresijos atsiradimui įtakos turi ir traumos, stresinės gyvenimo aplinkybės, piktnaudžiavimas alkoholiu, tam tikri asmenybės bruožai, vartojami vaistai, net mityba.

Kitas taip pat labai svarbus veiksnys yra taip vadinamas „išmoktas elgesys”. Panašiai kaip vaikai mokosi iš tėvų įvairių elgesio modelių, streso įveikos bei reagavimo į tam tikras aplinkybes būdų, kiti šeimos nariai taip pat gali išmokti elgtis panašiai kaip ir jų depresija sergantys artimieji. Kalbant apie depresija sergančių žmonių artimuosius, svarbu atsižvelgti į jau išvardintus veiksnius bei susiklosčiusią situaciją ir santykius su sergančiuoju. Artimiesiems dažnai tenka pakelti didžiulį fizinį ir emocinį krūvį, kadangi reikia būti stipriam ne tik už save, bet ir už sergantįjį. Jie gali jausti nuolatinę įtampą bei nuovargį ir tai gali neigiamai atsiliepti jų pačių gyvenimo kokybei. Visa tai sukuria palankias sąlygas depresijos atsiradimui. Taigi, artimieji, besirūpinantys depresija sergančiu šeimos nariu, turėtų pagalvoti apie polinkį, situaciją ir aplinkybes, galinčias padidinti riziką susirgti depresija.

Taip pat norisi atkreipti dėmesį ir į tai, kad dažnai lengviau kreiptis pagalbos tada, kai jau „prieinamas liepto galas”. Tačiau reikėtų turėti omenyje, kad pradėti savimi rūpintis niekada ne per anksti.

Kalbant apie depresija sergančio žmogaus artimąjį, kokie ženklai rodo, kad artimajam tikrai reikalinga psichologinė pagalba? O gal reikėtų sakyti, kad visiems depresija sergančiųjų artimiesiems profesionali pagalba būtinai reikalinga?

Renata Černovaitė: Depresija paprastai trunka gana ilgai ir išbūti šalia liūdinčio, bejėgiškumą išgyvenančio žmogaus tikrai nelengva, net jei pats esi visiškai kito temperamento, pasaulėžiūros ir stiprios psichinės sveikatos. Matant, kaip artimasis kenčia, kyla noras jį gelbėti, traukti iš liūdesio, galiausiai linksminti ir blaškyti. Neretai ir kiti žmonės, žinantys apie artimojo ligą, skuba patarti, raginti ir mokyti „kažko imtis”, „daryti viena ar kitą”, kartais gal net smerkti ar kaltinti, kad sergančiųjų artimieji kažką daro ne taip, per mažai stengiasi ir t.t. Tai tikrai nepadeda, o priešingai – gniuždo artimąjį. Jam gali kilti begalė prieštaringų minčių ir jausmų: kaltė (gal tikrai per mažai stengiuosi?), pyktis (kiek galima gulėti ir žiūrėti į vieną tašką), nerimas (o kas, jei jis/ji nusižudys?); beviltiškumas (kada tai baigsis? Aš pats/pati jau daugiau nebegaliu) ir pan.

Dažnai jausmai būna prieštaringi, gali atrodyti „neleistini”, „netinkami”. Žmogus gali galvoti, jog visa tai jį be galo erzina, tačiau tuo pačiu ir graužti save – kaip galima pykti ant brangaus žmogaus? Žmonės, susidūrę su artimojo depresija, ne tik išgyvena įvairiausių jausmų, tačiau kartais bando juos slėpti atsiribodami nuo aplinkinių. Artimieji gali taip įsitraukti į sau brangaus žmogaus ligą, kad galiausiai pradeda ja „sirgti” kartu.

Be visokiausių jausmų, artimiesiems dažnai kyla daugybė klausimų tiek apie pačią ligą, tiek apie savo, kaip artimojo, galimybes, ribas bei atsakomybes. Todėl šiuo atveju ypač naudinga psichoedukacija. Žinojimas, kas vyksta tiek su sergančiuoju, tiek su juo besirūpinančiu, mažina nerimą bei padeda geriau suprasti tiek sergantįjį, tiek save.

Apibendrinant norisi pasakyti ir padrąsinti, kad svarbu žmonėms nelikti su savo rūpesčiu, nerimu, klausimais, jausmais. Nelaukti požymių, kad „jau nebegaliu”. Pagalba svarbi ne tik sergančiam. Sergančiuoju jau rūpinasi psichiatrai, psichologai, artimieji. Ne mažiau svarbus rūpestis pačiais besirūpinančiais.

Kalbant apie depresija sergantį žmogų, ar jo būklės neapsunkins žinojimas, kad jo artimasis svetimiems žmonėms grupėje kalba apie jį patį ir jo ligą? Ar tai nedidins ligonio nerimo?

Renata Černovaitė: Grupėje didžiausias dėmesys bus skiriamas depresija sergančio žmogaus artimajam, jo jausmams bei kitiems išgyvenimams. Saugioje aplinkoje dalyviai galės pasidalinti savo patirtimi, kylančiais sunkumais ir kitais jiems svarbiais dalykais. Ši grupė orientuota į dalyvių patyrimą, o ne jų artimųjų ligos aptarimą, todėl jie bus raginami kalbėti apie save, savo išgyvenimus, savo sunkumus bei stipriąsias puses, kas juos palaiko ir padeda jiems tvarkytis sudėtingose situacijose.

Grupėje bus galima kalbėti ir apie savo „nepatogius” jausmus, „išsiventiliuoti”, suprasti, kad kylančios emocijos ir išgyvenimai yra nukreipti ne į ligonį, o į savo paties bejėgiškumą, kai nebežinai, ką daryti ir kaip padėti. Toks geresnis savo išgyvenimų supratimas gali pagerinti ne tik artimojo emocinę būklę, bet ir santykius su sergančiuoju. Grupėje bus galima įgyti tam tikrų žinių, kurios gali būti naudingos ir dalyviui, ir jo artimajam. Ruošiantis dalyvauti grupėje, mes raginame būsimus grupės dalyvius pasidalinti apie tai su savo depresija sergančiais artimaisiais. Svarbu neslėpti, nes tai nėra nieko „nelegalaus” – tai pagalba sau.

Psichologė Jurgita Skiparienė

Psichologinę pagalbą žadate teikti grupei. Ar grupinė terapija tokiais atvejais yra veiksmingiausia? Kodėl vertėtų rinktis šį būdą, o ne individualias konsultacijas?

Jurgita Skiparienė: Psichologinė grupė gali būti tokia pat efektyvi pagalbos forma kaip ir individualus konsultavimas. O depresija sergančių žmonių artimiesiems psichologinė grupė gali būti itin naudinga, kadangi grupės nariai vienas su kitu pasidalina savo žiniomis ir patirtimi. Taip grupės dalyviai gali mokytis vieni iš kitų. Grupė suteikia galimybę pasidalinti savo patirtimis ir išreikšti save kitų akivaizdoje saugioje aplinkoje, nepatiriant gėdos ar kaltės jausmų. Dalyviai gauna vilties jausdami, kad yra ne vieni bei matydami kitų narių progresą. 

Ko gero, nesuklysiu sakydamas, kad praktika padėti depresijos ištiktų žmonių artimiesiems Lietuvoje kol kas nėra įprasta. Kokia šios srities pasaulinė praktika, gerieji pavyzdžiai, į kuriuos norėtųsi lygiuotis? Gal yra šalių, kur tokios psichologinės pagalbos grupės veikia kiekvienoje gydymo įstaigoje?

Renata Černovaitė: Lietuvoje psichologinė pagalba apskritai, deja, vis dar nėra labai įprasta ir populiari. Pagalbos ieškojimą pas psichikos sveikatos specialistus vis dar lydi stigmos šydas. Ne tik depresija sergančių artimiesiems trūksta emocinio, psichologinio palaikymo, paramos, psichoedukacijos. To trūksta daugeliui. Situaciją pasunkina ir pačių žmonių motyvacija ir kultūrinės tradicijos, nes mūsuose vis dar gaji nuostata, jog į psichologus kreipiasi tik silpni, nestabilūs žmonės. Daugelyje pasaulio šalių psichologinė, psichoterapinė pagalba yra lengviau prienama ir patys žmonės palankiau ją priima.

Tiesa, norisi pasidžiaugti, jog ši tendencija pastaruoju metu keičiasi ir žmonės vis drąsiau ir sąmoningiau kreipiasi pagalbos tiek į psichologus, tiek į kitus psichinės sveikatos specialistus. Kuriasi ir savipagalbos grupės, skirtos tiek įvairiomis ligomis sergantiems žmonėms, tiek jų artimiesiems, tačiau vis dar stokojama profesionalios pagalbos tvarkantis su kylančiais sunkumais. Kadangi depresija yra viena iš labiausiai paplitusių psichinės sveikatos ligų, norisi reaguoti į problemos aktualumą, plėsti pagalbos galimybes ir kviesti pasirūpinti ne tik savo, bet ir artimųjų sveikata.

Daugiau autoriaus straipsnių galite rasti autoriaus puslapyje.