Nuotraukos autorius Vygintas Skaraitis/BFL 
© Baltijos fotografijos linija

Šventojo Rašto žodiai „Tiesa padarys jus laisvus“ man reiškia drąsą. Drąsą gyveni pagal krikščioniškas vertybes, drąsa likti ištikimam savoms vertybėms, nuolat jas ugdyti ir savo pavyzdžiu užkrėsti kitus. Šiandien, kuomet gyvename tokiame skirtingų nuomonių, pasaulėžiūrų ir net skirtingų tiesų pasaulyje, kuomet visuomenėje karts nuo karto kyla diskusijos dėl Bažnyčios požiūrio į visuomenei svarbius dalykus, savo kasdienybėje remtis krikščioniškomis vertybėmis gali atrodyti sudėtinga ar netgi neprotinga. Tačiau nebūtinai. Yra nemažai žmonių, kuriems krikščioniškosios vertybės nėra nepakeliamas jungas bendraujant su kitais ar užsiimant kasdienėmis veiklomis. Edukacinės psichologijos studentė Julija Ladigaitė, teologijos studentė Miglė Pečiulytė bei abiturientė Ieva Petrulionytė yra vienos tokių.

Norint remtis krikščioniškomis vertybėmis reikia gerai suprasti, kas tai apskritai yra. „Krikščioniškos vertybės iš tiesų yra bendražmogiškos vertybės, įrašytos kiekvieno žmogaus prigimtyje – ir Xiang iš Honkongo, ir Aišos iš Nairobio, ir Juozo iš Anykščių“, – teigia Julija Ladigaitė. Dešimt Dievo įsakymų, dorybės, ateitininkų principai ir šūkis „Visa atnaujinti Kristuje!“, pasak Julijos, yra tos taisyklės, kuriomis ji vadovaujasi, pasirinkusi krikščionišką gyvenimą. Tokį gyvenimą gyventi taip pat padeda ir merginos veiklos: pirmininkavimas Studentų ateitininkų sąjungoje, pagalba organizuojant Lietuvos jaunimo dienų akademinę dieną, Studentų ateitininkų sąjungos iniciatyvos „Suoprotis“ kuravimas. Visos šios veiklos yra krikščioniškos, o tai rodo Julijos pasirinkimą sekti tomis bendražmogiškomis, kaip pati minėjo, vertybėmis savo kasdienybėje. Taigi, turint tokį pamatą ateina suvokimas, kad reikia vertinti gyvenimą ir jame būti atiduodant visą save. „Jei aplink save matau neteisybę, stengiuosi, kaip moku, ją spręsti, kad mano neveiksnumas neleistų plisti blogiui. Juk drąsa man duota ne tam, kad ją patogiai susivyniočiau į popierių ir perriščiau virvele, bet tam, kad ginčiau tiesą“, – įsitikinusi Julija. Bet tuo pačiu priduria, kad ne visada tai padaryri pavyksta, tuomet, pasak merginos, ji viską paveda Dievui. Iš esmės norint drąsiai eiti per gyvenimą reikalingas palaikymas. Kaip nenusigręžimo nuo pamatinių vertybių šiuolaikiniame pasaulyje Julija įvardija maldą, Eucharistiją, dvasinį skaitymą, Bažnyčios mokymo studijavimą bei šeimą ir jau minėtus ateitininkus. Tai yra tas palaikymas, kuris merginos įsitikinimu suteikia „patvirtinimą, jog sekti Kristų įmanoma ir labai realu ir kad tai išlaisvina bei pripildo džiaugsmu“. Tai leidžia matyti tiesą, kuri, pasak Julijos, ugdo dorybes ir padeda įveikti silpnybes. Merginos supratimu tiesa išlaisvina tuomet, kai save deriname prie jos, o ne atvirkščiai.

Susikurti aplink save tokią aplinką, kurioje galėtum puoselėti savo vertybes, tobulėti, augti, jaustis savimi yra laimė! Man tai įrodė Miglė. Šiuo metu ji studijuoja teolgiją ir dirba Kauno arkivyskupijos jaunimo centre. Abi šios veiklos merginai padeda augti kaip katalikei, nes ją supa žmonės, kurie vadovaujasi tokiomis pačiomis vertybėmis kaip ir ji. Pasak merginos, ji jaučiasi turinti stiprų draugų ir Bažnyčios užnugarį. Tačiau tame iškyla ir pavojus: „Pamažu visos tos vertybės darosi tokios savaime suprantamos, kad pradedu jų nebevertinti. Pamirštu, kad pasaulyje daug žiaurumo, melo, apgaulės, šmeižto, pykčių ir nebedėkoju už tai kokioje palaimintoje aplinkoje būnu“, – pripažįsta Miglė. Išties, susikūrus jaukų, patogų pasaulį, sunku pastebėti, kas yra už jo ribų. Miglė taip pat pripažino, kad tas „užribinis“ pasaulis kartais ją slegia: „Apima liūdesys, kai jaučiuosi žeminama vien dėl to, kad einu prieš srovę“, bet taip pat ir priduria, kad verta atstovėti tą tiesą, kuria gyvena. Merginos įsitikinimu tiesa yra išsilaisvinimas iš vidinių melų apie save, tai visiškas savęs priėmimas tiek su ydomis, tiek ir su dorybėmis. Miglė užsiima jaunimo lytiškumo ugdymu, organizuoja rekolekcijas ir seminarus. Lytiškumo pažinimui skirtos tokios temos kaip savivertė, orumas, vaikinų ir merginų santykiai, kontracepcija, pornografija, moteriškumas bei vyriškumas ir kt. yra atskleidžiamos per krikščionybės prizmę. Tad Miglės darbas išveda ją į įvairių nuomonių pasaulį, čia ji susiduria su iššūkiu kalbėti apie jai svarbias vertybes, kurios nėra vienodai svarbios ir kitam.

Ievai remtis krikščioniškomis vertybėmis savo kasdienybėje padeda Ateitininkų organizacija. Mergina jai priklauso nuo 12 metų, tad formuojant vertybinį pamatą ateitininkai padėjo nemažai plytų. Ateitininkai yra draugai, – sako mergina, tačiau šioje organizacijoje be tikrai smagių užsiėmimų, vyksta ir rimtos diskusijos, paskaitos, įvairios kitos veiklos, per kurias galima pažinti save ir kitus. „Ateitininkų organizacijoje aš save ugdau kaip visuomenišką inteligentišką katalikę“, – apibendrino savo buvimo tikslą šioje organizacijoje Ieva. Ji taip pat minėjo, kad labiausiai ugdosi per moksleiviams ateitininkams skirtas „Akademijas“, kuriose vyksta kūrybiniai užsiėmimai, paskaitos apie meną, tikėjimo ir mokslo santykį bei Šventąjį Raštą. Taip pat svarbi ir „Kuopa“ – ateitininkų būrelis, kuris vykdo daugelį veiklų, iš kurių yra ir labdaringa veikla, diskusijos ar paskaitos. Išlikti katalike įvairių nuomonių ir tikėjimų visuomenėje labiausiai Ievai padeda būtent ateitininkai, nes, pasak jos, tai yra vientisumo pavyzdys. Gera save apsupti žmonėmis, kurie yra tikri katalikai, tuomet lengviau kasdienybėje remtis krikščionišku mokymu. Kita vertus, Ievos nuomone, tai yra ir „savotiškas  užsidarymas patogiame pasaulyje, kuriame nebelieka laiko gilintis į kitas organizacijas ar žmones, kurie turi visai kitokią nuomonę nei tu“ Visgi mergina pabrėžė, kad kreipia dėmesį ne į „užsikonservavimą“, bet į bandymą suprasti kitą poziciją ir mėginimą rasti joje ką nors gero. Visa tai yra tiesos paieškos. „Kai bandai išeiti iš savo patogios tiesos ir rasti tikrąją tiesą, kuri neša bendrąjį gėrį, tuomet imi jaustis laisvas nuo vienpusiško mąstymo, abejingumo ir pamatai pasaulį iš daugelio perspektyvų“, – įsitikinusi mergina.