EPA nuotrauka

Čempionų lygos burtai šį sezoną negailestingi – į porą suvestos komandos, kurį susitikimai papuoštų pusfinalius ar net finalą. Tačiau kai kurie silpnesni klubai turės puikias galimybes patekti į geriausiųjų ketvertukus.

Dortmundo „Borussia“ – „AS Monaco“

Abiem klubams Čempionų lygos pusfinalis yra labai rimtas pasiekimas. „Borussia“ čia paskutinį kartą žaidė 2013 m., „Monaco“ – 2004 m. Dabar vieni iš jų grįš. Daugiau šansų, jog tai bus prancūzai. Jie turi namų pranašumą, palankesnį tvarkaraštį vietiniame fronte. Abi komandos kol kas sprendžia uždavinius ir nacionalinėse pirmenybėse – prancūzai kaunasi dėl aukso, vokiečiai dėl sidabro. Abi komandos yra kupinos jaunų talentų, tačiau žvelgiant į šį sezoną, prancūzai yra stabilesni ir brandesni, tad turėtų pajėgti įveikti savo konkurentus.

Turino „Juventus“ – „FC Barcelona“

2015 metais šie klubai santykius aiškinosi finale. Kas nuo to laiko nutiko? Katalonijos sostinėje reikalai pablogėjo. Pernai Čempionų lygoje iškrista anksti, ketvirtfinalyje, šiemet tik stebuklas išgelbėjo nuo pasitraukimo aštuntfinalyje. Pernai „Primera“ laimėta, šiemet kova vyksta taškas į tašką, bet favoritai yra „Real“. „Zebrai“ per tą laiką gana lengvai laimėjo „Serie A“, konkurencijos beveik nepatiria ir šiemet, o Čempionų lygoje pernai iškrito labai dramatiškai ir tikrai nebūdami blogesnė komanda. „Juventus“ iš esmės dabar jau visai kita komanda – tik gynyboje praktiškai nieko naujo. Saugų linija nauja, bet vėl bene geriausia Europoje, o puolėjų pasirinkimas nebėra Achilo kulnas. Katalonai taip pat mėgino atnaujinti komandą, bet tie, iš kurių tikėtasi, jog pakeis sensančius lyderius, kol kas lūkesčių nepatesina. Favoritai? Turbūt „Barca“. Bet lengva nebus. „Primeroje“ laukia „Real Sociedad“ ir „Malaga“, su kuriais žaisti sunku visiems. Italų pranašumai – praktiškai jau laimėtas Italijos čempionatas, palankus tvarkaraštis vietos fronte, gera forma. Katalonai taip pat paaiškėjus, kad Luisas Enrique po sezono išvyksta, atrodo įgiję tokią gerą formą, kurioje šį sezoną dar nebuvo. Tad laukia vakarai, kurie bus verti finalo.

Madrido „Atletico“ – „Leicester City“

Jeigu prie „lapių“ vairo dar būtų Claudio Ranieri, turbūt visi sutiktume, kad „Leicester“ pasiekė savo galimybių ribas ir prieš „Atletico“ kapituliuos. Tačiau po trenerių kaitos „lapės“ laimėjo visas 6 rungtynes. Atsakomosios rungtynės vyks jų namų stadione. Didelių tikslų „Premier“ lygoje jau nėra – vargu ar komanda dabar jau rimtai rizikuoja iškristi iš lygos, o lyderių grupės jau nepasivys. Be to, vienas Ispanijos klubas jau nuskriaustas. Su „Atletico“ bus sunkiau. Jie žaidžia panašų futbolą, koks pernai atnešė šlovę britams – kieta gynyba, geros greitos atakos. Ir nors šio sezono „atletai“ yra viena silpnesnių komandų, kurią Europai per pastaruosius 5 sezonus parodė Diego Simeone, nereikia pamiršti, kad prie to daug prisidėjo ir traumos. Dėl aukso „Primeroje“ klubas jau nebekovoja, žemiau ketvirtos vietos nebenukris, tad vėl visas dėmesys galės būti skirtas Čempionų lygai. Aišku, Madrido derbį šeštadienį norėsis laimėti bet kokia kaina. Laukia įdomi kova, kurioje laimėti turėtų tie, kas turi daugiau patirties – Madrido klubas.

Miuncheno „Bayern“ – Madrido „Real“

Ši kova sunkiausiai nuspėjama iš visų. Paskutinį sezoną jų abiejų Čempionų lygos pusfinaliuose nebuvo dar 2010-2011, kai „bavarus“ dar aštuntfinalyje eliminavo titulą gynęs Milano „Inter“. 2011–2012 metais po 11 metrų baudinių serijos „Bayern“ eliminavo „Real“, o po dviejų sezonų jau karališkasis klubas sutriuškino „Bayern tame pačiame etape. Kai bus šį kartą? Scenarijus turbūt bus panašus į 2011-12 ir triuškinimų nebus, nors Arturo Vidalis žada, kad jau po pirmų rungtynių viskas bus aišku. „Bayern“ pranašumai? Jau de facto iškovotas Bundeslygos nugalėtojų vardas. Carlo Ancelotti, kuris puikiai pažįsta daugelį oponentų. „Real“ turės namų aikštės pranašumą, galbūt gal ir kiek palankesnį tvarkaraštį – nors savaitgalį laukia Madrido derbis, bet „Bayern“ prieš pusfinalio kovas žais su „Borussia“ ir „Bayer“. Žvelgiant į šio sezono „Bayern“ akivaizdu, kad komanda gali daugiau, negu parodė. Tik po žiemos pertraukos matome tą vaizdą, kokį C. Ancelotti turbūt norėjo matyti jau seniai – solidų ir nugalėtojų mentalitetą turintį ansamblį. „Real“ santykinai lengvą gyvenimą Ispanijoje kuria visų pirma kitų favoritų problemos , o Čempionų lygoje kol kas dvikovos su lygiaverčiais varžovais, (visų pirma „Borussia“), nebuvo įkvepiančios, tad ko iš tikrųjų verti titulo gynėjai, pamatysime tik po dvikovų su „Bayern“. Nuojauta sako, kad jau po ketvirtfinalio bus aišku, kad futbolo karalius Europoje bus naujas.

UEFA Europos lyga

Briuselio „Anderlecht“ (RSCA) – „Manchester United“ (MU)

Belgijos klubai šį sezoną įrodė, kad gali mušti Anglijos superklubus. Kuklus „Gent“ iš Europos lygos pašalino „Tottenham Hotspur“. MU šį sezoną yra prastesnė komanda už „Spurs“, RSCA geresnė už „Gent“. Tačiau tai nieko nereiškia. Jose Mourinho deklaravo, jog dabar komandos prioritetas yra Europos lyga, nes per „Premier“ lygą į Čempionų lygą pakliūti įmanoma tik teoriškai. MU šioje sezono stadijoje nėra pačios geriausios formos, tačiau jų sudėtis tikrai gerokai galingesnė negu belgų. Tačiau lengva nebus. RSCA šį sezoną pirmauja savo šalies čempionate. Per paskutines 17 rungtynių 15 kartų aikštę paliko nenugalėti. Visgi, kovų su MU periodu nacionaliniame čempionate laukia pavojingi varžovai, o auksas nacionaliniame čempionate be abejo, yra prioritetas. Todėl MU turėtų žengti toliau.

Vigo „Celta“ – „Genk“

Favoritą išskirti nelengva. „Celta“ – Ispanijos čempionato vidutiniokė, iš penkerių paskutinių rungtynių laimėjusi ketverias. „Genk“ Belgijoje taip pat vidutiniokas, iš penkerių paskutinių rungtynių laimėjęs ketverias. Ispanijos čempionatas yra neabejotinai stipresnis, tačiau abu klubai stokoja tokio lygio varžybų, kaip Europos lygos atkrintamosios varžybos, patirties. „Celta“ jos turi kiek daugiau, tačiau nebūtinai tai lems pergalę.

Amsterdamo „Ajax“ – Gelzenkircheno „Schalke“

Nė viena iš šių komandų dabar nėra tokioje padėtyje, kokioje norėtų būti. „Schalke“ kelis paskutinius sezonus Vokietijoje yra pilkas vidutiniokas, kurio sudėtis tikrai leistų kovoti dėl vietos Čempionų lygoje, tačiau potencialas neatrakinamas. Iš Franco de Boero laikų dominavimo Nyderlanduose „Ajax“ liko tik šešėlis – du paskutinius sezonus triumfavo Eindhoveno PSV, dabar realiausia, jog tai padarys Roterdamo „Feyenoord“, nors kova dar vyksta. Vokiečiai jau iš esmės žino, kad iki Europos lygos zonos pakilti šansų nėra, tad jie turėtų visą energiją skirti Europai. Klausimas, kiek tos energijos dabar yra, kai klubo forma tikrai prasta – iš paskutinių 12 rungtynių laimėtos vos dvejos. Olandai iš paskutinių 17 rungtynių, 16 nepralaimėjo. Popieriuje „Schalke“ turbūt stipresnė, bet „Ajax“ šiuo metu yra geresnė komanda ir turėtų laimėti.

„Lyon“ – Stambulo „Besiktas“

Šansai lygūs. „Besiktas“ šiuo metu artėja link apginto Turkijos čempionų titulo. „Lyon“ kone 100 proc. gali garantuoti, jog sezoną baigs ne aukščiau ir ne žemiau, o būtent 4 „Ligue1“ vietoje. Turkai dvikovų su „Lyon“ periodu žais tik vienas rungtynes namų fronte, tačiau su „Trabzonspor“, kuris yra labai pavojingas varžovas. „Besiktas“ nepralaimėjo 10 rungtynių iš eilės, „Lyon“ iš 11 paskutinių laimėjo 7. Turbūt tinka tai, ką rašiau apie „Ajax“ ir „Schalke“. Geresni žaidėjai „Lyon“, komanda „Besiktas“. Tačiau skirtumas čia mažiau ženklus, todėl favorito išskirti neišdrįsčiau.