Teksto autorė – knygų vaikams autorė

„Kaip spektaklis? Renginys? Knyga? Patiko? O išvis, ar būna kas nors, kas tau nepatinka?“ – maždaug tai po kiekvienos naujos patirties paauglystėje girdėdavau iš savo aplinkinių. Jie stebėdavosi kaip įmanoma mėgti visus naujus dalykus, kurių tik imiesi. Atsakydavau: „Reikia ne mėgti, o stengtis atrasti daugiau teigiamų pusių.“ Net pats blogiausias pasaulyje renginys ar nepavykęs eurotrip‘as gali suteikti daug ko naudingo – žinių, patirties, įkvėpimo, drąsos. Patinka arba nepatinka – tėra požiūris. Tad šįkart garsiai klausiu pati savęs  – kaip išmokti pozityviai mąstyti, dalintis teigiamomis emocijomis ir dažniau sveikintis su kaimynais.

Susikalbėti padeda žodžiai, o ne mostai

Neseniai patyriau kiek kitokią nei įprasta kelionę maršrutu darbas–namai. Kažkokia keista diena, matyt, pasitaikė, nes kelyje buvo pilna pavasario saulės pažadintų, bet dar gerokai apsimiegojusių barsukų, kitaip tariant, neatidžių vairuotojų. Tada pykau, rankomis makalavau ir net garsinio signalo galimybes išdrįsau viešai pademonstruoti. Vieniems mano elgesys nepasirodys kažkuo ypatingas, kiti gal numyks „neverta“, o aš pati šiandien pripažįstu, kad elgiausi neteisingai. Ne drastiški mostai padeda susikalbėti, o žmogiški žodžiai.

Žinoma, atsidaręs mašinos langą ir prisigretinęs prie neadekvačiais zigzagais po kelią laviruojančio vairuotojo, nesakysi: „Atsiprašau, mielas pone, bet jūs užkirtote man kelią, ir aš iš išgąsčio vos į kelnes nepridirbau. Manau, jog toks jūsų elgesys kelia pavojų aplinkiniams. Gal galėtumėte kitą kartą vairuoti atidžiau? Ačiū. Gražios jums dienos.“ Taip, toks scenarijus primena komedijos žanro filmą, o ne realius santykius kelyje. Visgi, ką geriausio TUO METU TU gali padaryti, tai pastarąjį sakinį ištarti sau pačiam. Jau vien toks mažmožis padės nepasinerti į blogas emocijas ir, kas žino, gal teigiamos tavo minčių vibracijos oru persiduos ir anam pakvaišėliui. Aš šiek tiek tikiu, kad tai įmanoma. O tu?

Apsikabinimo trukmės šypsena

Seniai žinoma, jog teigiamas požiūris gerina gyvenimo kokybę. Sakysit, ne? Pradėkime nuo didesnės motyvacijos ir baikime fizine sveikata. Kiekviena pozityvi mintis – tarsi vitaminas, net paprasčiausia šypsena ir ta jau kelia dienos kokybę. Taip, šiek tiek pompastiškai tirštinu spalvas. Faktas, jog ištisą parą išsišiepę nevaikščiosime, tačiau kas sakė, jog neverta bandyti aplink save kurti nors kiek daugiau džiaugsmo?

Šis klausimas įprastai sukelia daugiausia diskusijų. „Kaip aš galiu džiaugtis, kai Lietuvoje taip blogai?“, „Visi emigruoja, bėga, nėra už ką pragyventi!” ir taip toliau, ir dar toliau. Tiesa, nuo problemų bėgti slepiantis už šypsenos – ne išeitis, tačiau mažiau skųstis ir daugiau veikti – štai ko reikia imtis. Geriausias klausimas, kurį gali sau užduoti bet kurioje situacijoje – ką geriausio AŠ DABAR galiu padaryti? Nereikia nepatikliai kilnoti antakių – tu vienintelis geriausiai žinai, kaip turi elgtis, kad nebesmirstum šioje situacijoje it koks kirmijantis kazlėkas.

P. S.

Dažniausiai, stovėdama automobilių spūstyje, garsiai dainuoju kartu su radiju – čia tokia optimizmo technika, kuri padeda pradėti dieną pozityviai ir su polėkiu. Jei dar neradai savojo gerų emocijų gaminimo būdo, kviečiu išbandyti manąjį. Gal kada susitiksime kur nors prie šviesoforo. Guldau galvą po šaltakrauju rutinos kapokliu, kad toks susitikimas bus daug smagesnis nei įžūlus papypinimas, palydėtas elektros iškrovos žvilgsniais. Pozityvo ir atsakomybės už tai, kaip ir kodėl elgiesi 24/7/365.