Kvartetas „Baroque Contempo“ (iš kairės): Vytis Smolskas, Silvija Pankūnaitė, Karolina Glinskaitė ir Simonas Šipavičius. Dalios Mikonytės nuotr.

Mintis plėtoti baroko muzikos ir džiazo sintezę kolektyvui „Baroque Contempo“ gimė kaip noras akcentuoti bendrą klasikos ir džiazo bruožą – baroko laikotarpiu išpopuliarėjusią improvizaciją. Apie šios idėjos atsiradimą, kitokio skambesio paieškas ir naująją programą, kurią bus galima išgirsti balandžio 23 dienos koncerte Vilniaus Bernardinų bažnyčioje, kalbamės su „Baroque Contempo“ kvarteto nariais: sopranu Karolina GLINSKAITE, džiazo dainininke Silvija PANKŪNAITE, pianistu Vyčiu SMOLSKU ir saksofonininku Simonu ŠIPAVIČIUMI.

Atvelykio proga Vilniaus Bernardinų bažnyčioje surengsite koncertą, kuriame pristatysite dar negirdėtus „Baroque Contempo“ kūrinius. Papasakokite, kokią naują programą ruošiate, ir kodėl koncertui pasirinkote Bernardinų bažnyčią.

Vytis SMOLSKAS: Džiaugiamės, kad su mumis susisiekė patys Bernardinų bažnyčios atstovai ir pasiūlė surengti koncertą per Atvelykį. Šia proga papildėme savo repertuarą naujais sakraliniais kūriniais.

Grįžkime į pačią pradžią – kaip susikūrė „Baroque Contempo“ kolektyvas? Ką nuveikėte, kokius projektus įgyvendinote?

Karolina GLINSKAITĖ: Susibūrėme vedami tos pačios muzikinės minties ir noro ją išreikšti taip, kaip girdime, įsivaizduojame mes. Suradome sąsają tarp klasikos ir džiazo ir šią idėją plėtojame jau 6 metus. Nors kuriame netikėtą, kitokį skambesį, mūsų muzika skirta įvairiausio amžiaus ir muzikinio skonio klausytojams.

Silvija PANKŪNAITĖ: Vienas iš įgyvendintų projektų, itin mus sužavėjęs ir įdomus, buvo „Bach in the Subways“. Tai tarptautinė iniciatyva, kviečianti viso pasaulio muzikus švęsti Johanno Sebastiano Bacho gimtadienį ir muzikiniais pasirodymais viešosiose vietose priartinti klasikinę muziką prie klausytojų, paskatinti juos patirti klasikinės muzikos magiją, kaip sako patys šio festivalio organizatoriai. Šio renginio metu dieną koncertavome Vilniaus geležinkelio stotyje, o vakare surengėme pasirodymą Valdovų rūmuose.

Dalyvavome festivaliuose „Kultūros naktis“, „Muziejų naktis“. Šią nuostabią ir vaisingą muzikinę kelionę vainikavo didžiausias mūsų projektas – subrandintas ir pernai išleistas albumas. Jį įrašėme ir pristatėme Valdovų rūmuose. Albumo pristatymo koncerte pirmą kartą pasipuošėme specialiai mums sukurtais dizainerės Sandros Straukaitės kostiumais. Ji sukūrė sceninį įvaizdį atsižvelgdama į kiekvieno mūsų charakterį. Pasirodymą kruopščiai papildė įspūdingos vizualizacijos, pagal „Baroque Contempo“ muziką sukurtos menininko Adomo Žudžio kartu su fotografe Dalia Mikonyte.

Simonas ŠIPAVIČIUS: Pati „Baroque Contempo“ idėja nestandartinė, tai ir jos išpildymas skamba kitaip. Bet specialiai neieškome, būname savimi.

Kaip gimė novatoriška mintis jungti tokius iš pažiūros skirtingus žanrus – baroko epochos muziką ir džiazą?

Karolina GLINSKAITĖ: Ši mintis gimė kaip noras ne paprasčiausiai eksperimentuoti, bet akcentuoti bendrą klasikos ir džiazo bruožą – baroko laikotarpiu išpopuliarėjusią improvizaciją, variaciją. Atrodo, kad baroko ir džiazo muzika labai skirtinga, tačiau aš muziką suvokiu kaip vienalypę. Manau, įvairūs muzikos žanrai gali derėti tarpusavyje, tik reikia mokėti tą sintezę tinkamai pateikti. Mūsų kūryboje džiazo harmonija, ritmas pagyvina baroko muziką, suteikia jai ryškesnių atspalvių.

Silvija PANKŪNAITĖ: Su mumis dirba nuostabus, inovatyvus menininkas Adomas Žudys. Visi vaizdai yra specialiai sukurti mūsų pasirodymams, kiekvienam kūriniui pritaikyta atskira vizualinė mintis.

Ankstesniems jūsų pasirodymams buvo būdinga ir apskritai menų sintezė – akustinių ir vizualinių formų sąsaja. Ar sinestezija jums vis dar įdomi?

Silvija PANKŪNAITĖ: Vizualizacijų ir muzikos draugystė mūsų pasirodymuose iš tikrųjų atkeliavo su mūsų nauju albumu ir jo pristatymu. Su mumis dirba nuostabus, inovatyvus menininkas Adomas Žudys. Visi vaizdai yra specialiai sukurti mūsų pasirodymams, kiekvienam kūriniui pritaikyta atskira vizualinė mintis – nuo Vilniaus senamiesčio architektūros paminklų, barokinių bažnyčių ansamblių iki abstrakčių objektų, besisiejančių su mūsų muzikinėmis fantazijomis.

Karolina GLINSKAITĖ: Kadangi „Baroque Contempo“ veiklą pradėjo kaip trio, mūsų dar vienas naujas muzikinis įgyvendinimas – tai prie mūsų grupės prisijungęs saksofonininkas Simonas Šipavičius, kuris suteikia charizmatiško skambesio. Keturiese naujas muzikines mintis plėtoti dar smagiau. Turbūt tai darysime tol, kol bus įdomu.

Simonas ŠIPAVIČIUS: Pati „Baroque Contempo“ idėja nestandartinė, tai ir jos išpildymas skamba kitaip. Bet specialiai neieškome, būname savimi, o galų gale mes visi esame kitokie. Svarbiausia – muzika.

Vytis SMOLSKAS: Kartais dėmesį kreipiame į nuogą melodinę liniją ir pritaikome naują komponavimą, kartais bandome suvokti bendrą kūrinio nuotaiką ir ją perteikti šiuolaikinėmis priemonėmis.

Koks apskritai kiekvieno jūsų santykis su muzikos stiliais? Kaip ieškote naujo, kitokio skambesio?

Vytis SMOLSKAS: Iš tiesų esame paveikti skirtingų muzikos žanrų, džiazo, klasikos, pop, roko, taigi ir idėjos gimsta iš tų sferų. Kiekvienas kūrinys atsineša su savimi skirtingą informaciją, todėl virsmo į „Baroque Contempo“ metu priėjimai būna skirtingi, kartais dėmesį kreipiame į nuogą melodinę liniją ir pritaikome naują komponavimą, kartais bandome suvokti bendrą kūrinio nuotaiką ir ją perteikti šiuolaikinėmis priemonėmis.

Kokios muzikos klausotės laisvalaikiu, įkvėpimui?

Vytis SMOLSKAS: Kai daug laiko praleidi koncertuodamas ir kurdamas muziką, tai dažnu atveju įkvepia paprasta tyla. 

Silvija PANKŪNAITĖ: Pritariu. Norint išlaisvinti save nuo kitos muzikos ar kitų stilių, pirmiausia reikia išvalyti savo mintis ir tada vėl imtis naujų darbų.

Karolina GLINSKAITĖ: Man, kaip klasikos atstovei, patinka pasiklausyti kitų žanrų muzikos, net ir gerokai nutolusios nuo klasikos. Žinoma, labai įkvepia draugų kuriama muzika. Domiuosi įvairiais muzikos stiliais. Man tai labai įdomu. Bet tiesa, tyla – gera byla. Už bet kokią muziką kartais geriau pasiklausyti vėjo.

Simonas ŠIPAVIČIUS: Klausau labai įvairios muzikos, todėl sunku ką nors labai ir išskirti. Pastaruoju metu už ausies užkliuvo energingos punk jazz grupės „Melt Yourself Down“ ir „The Comet Is Coming“. Taip pat didelę dalį grojaraščio užima elektroninė muzika, kuriame ir „Ten Walls“ naujasis albumas „Queen“, praėjusių metų „Canopy“ eksperimentai ir daug kitų. Taip pat norėdamas išvalyti galvą dabar klausau tibetietiškų dubenėlių garsų, kurių galima nesunkiai rasti „Youtube“.

Karolina GLINSKAITĖ: Nors kuriame netikėtą, kitokį skambesį, mūsų muzika skirta įvairiausio amžiaus ir muzikinio skonio klausytojams.

Ir pabaigai – visi keturi esate skirtingos asmenybės. Kaip sutariate, kaip randate bendrą kompromisą? 

Simonas ŠIPAVIČIUS: Kas ieško – tas randa. Ar tai būtų pamestas laikrodis, ar kompromisas, ar šviežias oras. Labai džiaugiuosi, kad galiu dirbti su šiais ieškotojais. Galvojame, kalbamės, bandome, o jūs jau ir girdite tą kompromisą.

Silvija PANKŪNAITĖ: Nors esame skirtingi, bet kartu mes esame giminingi ir šmaikštūs, taip lengvu žingsniu ir keliaujame kartu.

Karolina GLINSKAITĖ: Mes visi esame geri draugai, tad kompromisą randame nesudėtingai. O kadangi esame skirtingi, tai ir į savo kuriamą muziką žvelgiame skirtingu kampu, įnešdami savito skambesio, o bendras rezultatas – skambame kaip viena asmenybė, kaip vienas darnus ansamblis. O juoko ir žaismės mums tikrai netrūksta. Kūryba dalintis labai gera. Vytis yra mūsų harmonija, ritmas, tad jo ir klausome labiausiai.

Vytis SMOLSKAS: Kartais randame, kartais nerandame, bet taip ir gimsta „Baroque Contempo“.