Britų sociologas Gerardas Delanty Europą yra pavadinęs „miglotuoju žemynu“. Tai neturėtų stebinti. Europa yra nuolatinės permainų būsenos, todėl ir pats žodis Europa skirtingais istoriniais laikais reiškė ne tuos pačius dalykus. Kitaip sakant – Europa yra sudėtinė ir sudėtinga, nuolat kintanti realybė.

Tai, kad besikeičianti Europa yra nuolatinio mūsų dėmesio bei rūpesčio reikalaujantis kultūrinis, ekonominis, socialinis ir politinis reiškinys, XXI amžiuje galėjome įsitikinti ne sykį. Tuo tarpu 2016 ir 2017-ųjų metų įvykiai aiškiai parodė, kokia trapi gali būti europiečius supanti taikos, tvaraus augimo, santykinės socialinės gerovės, tolerancijos ir kultūrų įvairovės erdvė. Dabartinis mūsų gyvenimo laikas leidžia aiškiai patirti ir dar vieną dalyką – Europos likimas sprendžiamas ne tik Briuselio, Berlyno, Londono ar Paryžiaus gatvėse bei ten įsikūrusių institucijų kabinetuose, bet ir Vilniuje, Varšuvoje bei Budapešte.

Deja, neturėję aiškesnės idėjos ar vizijos, kokios kūrybos derėtų imtis prisijungus prie Europos Sąjungos, Lietuvos piliečiai iki šiol gyvena reaktyvios, smulkios ir kasdieniškos europinės politikos ritmu, o Europa bei europietiškumas suprantamas labai buitiškai. Taigi, XXI amžiaus Vilniaus, Pagėgių ar Nidos gyventojui buvimas europiečiu ir Europos Sąjungos piliečiu yra duotybė, nereikalaujanti net minimalių savistabos ir kitokio veikimo pastangų.

Atrodo, kad tokia ramybė yra apgaulinga, o į pamatinius klausimus   – Kas yra Europa ir europietiškumas? Ką privalome perimti iš europietiškų idėjų bei vertybių? Kaip galima prisidėti Europos įvairovės kūrimo? Kokia yra mūsų svajonė Europoje ir svajonių Europa? – vis dėlto privalėsime atsakyti, nes „miglotasis žemynas“ ir vėl išgyvena sudėtingų bei skaudžių transformacijų laikotarpį.

 

Atsikūrusio Atviros Lietuvos fondo namuose 2017-ųjų balandžio – gruodžio mėnesiais bus surengtos aštuonios diskusijos, kurias sujungia pavadinimas „Europos idėjos paieškos“.

Kuo šis pokalbių ciklas bus išskirtinis?

Visus pokalbius sujungs viena tema – Europa kaip idėja, istorija, atminties vieta, geopolitinis projektas, kūrybinio veiksmo išraiška. Kiekvieno pokalbio strategija bus kuriama remiantis ne ekspertų apklausomis, o skirtingų nuomonių pristatymo ir šioms nuomonėms atstovaujančių diskutantų tarpusavio polemikos principu. Į konkrečias diskusijas bus kviečiami mokslininkai, politikos apžvalgininkai, menininkai, publicistai etc. iš Vakarų ir Vidurio Europos bei JAV.

Pokalbių ciklo „Europos idėjos paieškos“ rengėjai bei konkrečių diskusijų vedėjai (Aurimas Švedas, Nerijus Milerius, Milda Ališauskienė, Donatas Puslys, Simas Čelutka) tikisi, kad per pokalbius išgrynintos įžvalgos padės Lietuvos visuomenei rasti atsakymus į egzistenciškai svarbius klausimus, esmingai susijusius su europiečio ir Europos likimu XXI amžiuje. 

Pirmoji pokalbių ciklo diskusija „Europietiškos svajonės likimas“ įvyks jau kitą savaitę, balandžio 27 dieną, 17:30 val. Atviros Lietuvos fondo namuose (Didžioji g. 5, Vilnius). Joje dalyvaus žmonės, kurių nuoseklus kasdieninis darbas esmingai prisideda prie to, kad Lietuvoje būtų daugiau Europos, o Europoje – Lietuvos:

  • germanistė ir teatrologė Irena Veisaitė
  • politikas, muzikos, meno bei kultūros istorikas Vytautas Landsbergis
  • žurnalistas ir rašytojas Rytis Zemkauskas
  • dienraščio „Bernardinai“ vyr. redaktorius Donatas Puslys