Ko gero, ne kartą aukojome patys ir sulaukėme prašymo paremti vieną ar kitą organizaciją, iniciatyvą ir projektą. Ypač dabar, kai dar galima paskirti 2 proc. sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Evangelikų reformatų Vilniaus parapijos klebonas Raimondas Stankevičius sako, kad nesvarbus aukos dydis, jei ji – iš širdies ir Dievo garbei. O „Transparancy International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas įsitikinęs, kad kuo skaidresnė organizacijos veikla, tuo aplinkiniams lengviau pasitikėti ja ir prisidėti prie jos tikslų įgyvendinimo.

Aukoti iš širdies

Evangelikų reformatų Vilniaus parapijos klebonas Raimondas Stankevičius įsitikinęs, kad auka prasminga ir teisinga tik tuomet, kai tai daroma iš širdies. 

„Aukojimas – tai ne mokestis ar nustatyta kaina, – įsitikinęs dvasininkas. – Auka reikalinga, ji yra prasminga ir teisinga tik tuo atveju, jei teikiama iš širdies, neverčiant ir ne tenkinant savo poreikius, bet atiduodant Dievo garbei. Nesvarbu, kas: tai gali būti ne tik finansai, bet ir daiktai ar darbai, paaukotas laikas.“ 

Dydis – nesvarbus

Jo nuomone, visiems reikėtų suprasti, kad aukos dydis negali būti nustatytas. Lygiai vienodai gerai yra paaukoti ir 50 centų, ir 50 eurų.

„Auka yra tai, ką laisva valia žmogus atiduoda. Prisimenate našlę iš Biblijos, kuri paaukojo du pinigėlius – skatiką? Atrodytų, nedaug, nes kiti atidavė savo pajamų dešimtinę. Tačiau ta moteris paaukojo daugiausia, nes atidavė 90 proc. savo turimo turto, pasiliko tik drabužius, o kiti – tik tai, kas jiems atliko, – XFM radijo stočiai aiškino R. Stankevičius. – Matote, kaip Viešpats moko mus, savo nuodėmingus, silpnus, žioplus vaikus, ekonomikos? Labai gerai, jei žmogus suskaičiuoja tuos 10 proc. Bet Dievo garbei nebūtinai turi būti auka į dėžutę ar kunigui – pakanka gerumo, gražių darbų, paaukoto laiko ar pagalbos kitiems.“

Nori likti nežinomi

Evangelikų reformatų Vilniaus parapijos klebonas laidoje „Skaidrumo kaina“ sako, kad dauguma aukotojų pageidauja likti nežinomi.

„Mes dažnai bažnyčioje ir savo tinklalapyje skelbiame apie tikslinį aukojimą. Pavyzdžiui, specialiam neįgaliojo automobiliui įsigyti. Kartu skelbiame, kiek lėšų surinkta ir panaudota, kiek liko. Žodžiu, atsiskaitome aukotojams, kurie įrašomi į sąrašą. Labai norėtųsi paskelbti ir juos, bet dauguma nenori viešintis. Vadinasi, tai žmonės daro iš širdies, – džiaugėsi R. Stankevičius. – Yra ir tokių, kurie aukoja anonimiškai, suprantama, tokiu atveju nepasakysim, kur jo auka panaudota: bažnyčiai šildyti ar kitiems reikalams. Beje, reformatų bažnyčioje yra tokia tvarka: jei žmonės nori paaukoti už laidotuves, vestuves ar kt., kunigas, paimdamas auką, išduoda kvitą. Taigi nebelieka vietos manipuliacijoms nesąžiningumu. Be to, teikiame finansines ataskaitas sinodui. Kita vertus, Viešpats mato visas mūsų ataskaitas.“ 

Skaidrumas skatina pasitikėjimą

„Transparancy International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas XFM laidoje sako, jog skaidrumas skatina pasitikėjimą: „Džiugu girdėti, kad klebonas išduoda kvitą už paaukotus pinigus. Tai skatina pasitikėjimą ir kritiškesnį pokalbį. O jo metu gimsta tiesa: žmonės sužino, kas buvo padaryta, ką dar galima padaryti, stiprėja santykis. Džiugina ir tai, kad vis daugiau nevyriausybinių organizacijų (NVO) supranta, jog reikia viešai teikti veiklos ir finansines ataskaitas, tik taip galima pritraukti daugiau žmonių, talentingo ir energingo jaunimo ar patyrusių senjorų, galinčių prisidėti prie organizacijos tikslų įgyvendinimo.“

Pasak tarptautinės kompanijos atstovo, šiuo metu viešai tik kas ketvirta NVO teikia veiklos ir kas penkta – finansines ataskaitas.

Atskaitos lavina

 „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas įsitikinęs, kad viešos ataskaitos lavina organizacijas.

„Mūsų organizacija teikia viešas ataskaitas Registrų centrui. Yra tokie pasaulinio judėjimo reikalavimai ir nauji atskaitingumo standartai Lietuvoje. Ataskaitos geras dalykas vien dėlto, kad jos leidžia geriau suprasti, kaip sekasi tavo organizacijai. Kai tai darai nuolat, tampa įpročiu, leidžia užbėgti įvairiems klausimams už akių ir į juos atsakyti. Ataskaitos didina pasitikėjimą organizacija, todėl paprasčiau pritraukti naujų narių, savanorių ir norinčių prisidėti prie jos veiklos, juk dabartinis pasaulis toks, kad auga idėjų konkurencija. Taigi labai svarbu žinoti, kam aukoti savo lėšas ar laiką. Kita vertus, tai gerai ir darbuotojams, nes per ataskaitas jie mato praėjusių metų veiklos prasmę. Skaidrumas leidžia aktyviau prisidėti prie bendruomenės, pasijausti savo šalies šeimininku. Juk mes ir siekiame, kad kiekvienas žinotų: Lietuva yra mano šalis“, – tiki S. Muravjovas.

Parengė Ilona Petrovė