„Ne aš tapybą pasirinkau, o ji mane“, – sako tapytojas Andrius Zakarauskas. Menininkas, gyvenantis tarp Vilniaus ir Kauno, tapybą įsivaizduoja ne kaip laisvalaikio leidimo būdą, bet kaip komunikacijos formą, kuria pasirenki kalbėti. Būtent ši komunikacijos forma suteikia galimybę dalintis išgyvenimais, išvadomis apie tapybos situaciją, apie menininko ir žiūrovo santykį per paveikslą. Tačiau didžiausias džiaugsmas, pasak Andriaus, yra ta atvirumo su žiūrovais akimirka, kai po parodos atidarymo jie eina tavęs link norėdami pabendrauti ir pasidalyti patirtimi.

Pats tapybos procesas, sako Andrius, žavi savo įvairumu: nuo minties atsiradimo, medžiagos rinkimo suraukus kaktą iki galutinio rezultato. „Man labai patinka, kai atsiranda daug netikėtumų. Juos vartau, sukalioju, keikiuosi, džiaugiuosi – kitaip nemoku. Toks mano būdas“, – atvirauja menininkas.

Bernardinai.TV