Šventumo siekimas ir veikimas politinėje bendruomenėje ne tik neprieštarauja vienas kitam, bet ir padeda žmogui pasiekti geriausių įmanomų rezultatų. Tai viena iš šv. Tomo Akviniečio politinės filosofijos minčių, kurias vaizdo įraše pristato Vilniaus universiteto Klasikinės filologijos bei Filosofijos istorijos ir logikos katedrų docentas dr. Naglis Kardelis. Filmuota 2015 m. rugsėjį, kuriant Valstybės pažinimo centro ekspoziciją.

Didelis Tomo Akviniečio nuopelnas yra Aristotelio filosofijos ir krikščioniškojo mokymo derinimas. Pagrindinė jo inovacija – mokymas apie galutinį arba absoliutų, aukščiausią, žmogaus tikslą – palaimingąjį Dievo regėjimą arba Dievo esmės regėjimą. Visio beatifica – lotyniškai palaimingasis regėjimas.

Žmogaus šiapusinis tikslas yra laimės siekimas, savo prigimties, savo prigimtinių gebėjimų realizavimas ir apie šį tikslą kalba ir Platonas, ir Aristotelis. Tomo Akviniečio naujovė yra mokymas apie galutinį žmogaus tikslą. Žmogus kaip politinė būtybė turi save kaip asmenį realizuoti, gyventi taikiai su savimi ir su piliečiais, atskleisti savo gebėjimus, kurti savo laimę šioje žemėje. Šis šiapusinis imanentinis tikslas yra sekuliarios politikos tikslas. Kitas, antgamtinis tikslas jau yra susijęs su religine žmogaus dimensija – tai siekis pamatyti Dievą, jo esmę, atsidurti Dievo akivaizdoje, išvysti Dievą veidas į veidą. Šio tikslo žmogus siekia kartu su tuo šiapusiniu tikslu, šie tikslai yra derantys, bet jie nėra išvedami vienas iš kito. Siekdamas laimės šiame pasaulyje, šioje politinėje bendruomenėje, jis taip pat turi siekti šventumo.

Tomo Akviniečio mąstyme filosofija ir teologija bendradarbiauja viena su kita, bet yra autonomiškos. Panaši demarkacija brėžiama ir politiniame jo mąstyme. Politinių tikslų žmogus gali siekti ir neatsižvelgdamas į religinį savo gyvenimo matmenį, tačiau pageidautina, kad vis dėlto atsižvelgtų. Politinis gyvenimas yra savarankiškas ir atskiras, jis galėtų vykti ir be religinio, bet religinis gyvenimas, kuris taip pat yra savarankiškas ir atskiras, žmogų labai esmingai papildo.

Tomas Akvinietis sako, kad jei žmogus siekia šventumo, siekia tapti Dievo draugu, tai jis bus ir geresnis pilietis, negu siekdamas tik šiapusinio tikslo, tik siekdamas save realizuoti. Tomas Akvinietis daug kalba apie bendrąjį gėrį. Jis sako, kad žmogus siekdamas tik asmeninių tikslų save nuskriaudžia, nes negali realizuoti savo kaip politinio gyvūno prigimties visa apimtimi. Siekdamas bendrojo gėrio žmogus ne tik kitiems atneša naudos, bet ir save kaip pilietį geriau realizuoja, taigi ir sau pačiam tampa naudingesnis. Bendrojo gėrio siekimas taip pat padeda žmogui siekti šventumo. 

„Bernardinai.lt“ drauge su Valstybės pažinimo centru kviečia geriau pažinti skirtingų laikotarpių politinę mintį ir atpažinti ją šiandienos politiniame mąstyme. Atitinkamo laikotarpio politinės minties idėjas pristato filosofai doc. dr. Naglis Kardelis ir prof. Alvydas Jokubaitis, dalinamės a. a. prof. Leonido Donskio geriausių grožinės literatūros kūrinių rekomendacijomis ir jaunosios kartos akademikų pasisakymais apie jų atspindžius šiandien.

Valstybės pažinimo centras