Pasak kartų teorijos, kas 20–22 metus užauga unikali karta, kurios pasaulėžiūrą ir asmenines savybes nulemia to laikotarpio politinės, kultūrinės, socialinės, technologinės ir kt. sąlygos. Taigi skirtingos kartos turi skirtingas vertybes, mąstymą ir, manoma, kad tai iš esmės paaiškina jų konfliktus. Ir vis dėlto – ar įmanoma, kad jų nebūtų? Kaip šioje srityje krikščionys galėtų pasitarnauti? Apie tai XFM radijo laidoje „Ekomisija“ pasakoja Lietuvos blaivybės draugijos „Baltų ainiai“ Klaipėdos padalinio pirmininkas, lektorius Artūras Šiukšta.

Perima socialinį modelį

Bet kas įsižiūri į tobuląjį laisvės įstatymą ir jį vykdo, kas tampa nebe klausytojas užuomarša, bet darbo vykdytojas, tas bus palaimintas savo darbuose (Jok 1:25).

Lektorius siūlo prisiminti, kad vadinamaisiais Smetonos laikais iš tiesų pasistengta, ir mūsų piliečiams buvo įdiegta lietuvybė, krikščioniškas dvasingumas, tautinis identitetas. Tai praradome per sovietinės okupacijos metus, ankstesnių kartų jaunimas buvo atitrauktas nuo dvasinių šaknų, įdiegtas ateistinis mąstymas.

„Lietuva neteko begalės dvasingų, protingų, išmintingų žmonių. To genocido pasekmes jaučiame. Stebimės, kodėl politikoje neturime autoritetų, kodėl tiek problemų ir pan. Nesistebėkime. Mes neturėjome iš ko mokytis. Vadinamasis vagies mentalitetas įaugo į mūsų pasąmonę, norime to ar ne. Ne veltui pacitavau Jok 1:25 – įsižiūrėjimas, darymas ir tapimas, t. y. gyvendamas tam tikroje terpėje perimi jos socialinį modelį“, – įsitikinęs Artūras Šiukšta.

Nebemoka kurti santykių

Pasak lektoriaus, socialinės raidos algoritmas tęsiamas iš kartos į kartą: „Augant X kartai, buvo sugriauta šeimos modelio sistema: mamos ir tėvai išplėšti iš šeimų ir išsiųsti dirbti į kolūkius ir gamyklas, o vaikai atiduoti į darželius. Tėvai fiziškai negalėjo bendrauti su savo vaikais. Tad kaip jie mokės bendrauti su savo vaikais? Juos augino socialistinė santvarka, pamatinės moralinės vertybės, tautinės idėjos, patriotiškumas – viskas suniveliuota ir nukreipta į partiją. Nesistebėkime bedievyste ir nesusikalbėjimu. Jie nebemoka kurti santykių. Kai vaikai nebendrauja su tėvais, jie mažiau savimi pasitiki, patiria daugiau streso, dažniau patiria neigiamų emocijų, todėl nesistebėkime, kad Z karta įlenda į savo kibernetinį pasaulį. Nes jiems reikia patenkinti emocinius poreikius. Jie patirties semiasi ne iš realių pavyzdžių, o iš kibernetinės tautos. Toje erdvėje formuojamos asmenybės. Iš vienos pusės, internetas – puikus dalykas, iš kitos – didžiausias šiukšlynas“.

Pasak A. Šiukštos, naujausi tyrimai atskleidė, kad tik 5 proc. minčių yra iš tiesų mūsų, o likę 95 proc. – aplinkos informacija, kurią pasąmonė transformavo ir tarsi pavertė mūsų nuomone, pozicija, mintimis. Taigi į ką mes įsižiūrime, tuo mes tampame.

Tapti likučiu

Broliai, būkite mano sekėjai ir žiūrėkite į tuos, kurie elgiasi pagal pavyzdį, kurį matote mumyse (Fil 3:17).

Jei kareivijų Viešpats nebūtų palikęs mums mažo likučio, mes būtume kaip Sodoma, panašūs į Gomorą (Iz 1:9).

Kai negalioja dieviškos taisyklės, pasak A. Šiukštos, degraduoja tautos. O tai labai veikia mūsų vaikus, jie įsimyli savo telefoną ir kompiuterį, bet tik ne Dievo žodį. Todėl čia labai svarbus vaidmuo tenka tikintiesiems. 

„Noriu pabrėžti, kad tikintieji yra druska, padėsianti nesupūti pasauliui, tas likutis, kuris gali daryti įtaką ne tik vaikams, bet ir kaimynams, draugams, aplinkiniams. Visuomenė maitinasi išoriniais veiksniais, ji tiki tuo, ką mato, ir tai formuoja asmenybes. Pasikartosiu: į ką įsižiūri, taip ir elgiesi, toks ir tampi. Iš mūsų atėmė lyderius. Jie – išsilavinę, protingi, dvasingi žmonės – buvo ištremti į Sibirą. Todėl norėčiau paraginti brolius ir seseris ieškoti būdų augti ir tobulėti, tapti lyderiais savo aplinkoje, išmokyti sovietmečiu iš žmonių sąmonės ištrinto kritinio mąstymo, atkurti suniveliuotą lytiškumo identitetą. Juk genderystės programos įsiskverbusios net į mokyklas. Tačiau iš kur vaikinams gauti to vyriškumo, kai jų tėvai dažniausiai išvykę į užsienius, mokykloje jiems tenka bendrauti dažniausiai tik su moterimis ir pan. Todėl manau, kad krikščionys vyrai jiems turėtų rodyti vyriškumo pavyzdį ir būti tuo likučiu“, – įsitikinęs XFM radijo laidos „Ekomisija“ pašnekovas.

Tampi tuo, kuo maitiniesi

Visada džiaukitės (1 tes 1:16).

Džiaukitės Viešpatyje visuomet! Ir vėl kartoju: džiaukitės! (Fil 4:4).

„Šventajame Rašte daugelyje vietų kalbama apie džiaugsmą. Kodėl? Todėl, kad juo galime išreikšti mumyse gyvenančią Viltį. Bet daugelis prie jos, Išgelbėjimo, Malonės priprato, nebevertina, kaip kartais nutinka su sutuoktiniais. Emocija yra ta sielos išraiška, kuri kalba apie mūsų būseną. Todėl raginu prisiminti pirmą dieną, kai atradote Kristų. Prisiminkite, kaip džiaugėtės, atnaujinkite mąstymą ir tikėjimą. Tai, ką mąstome, susiję su išorinėmis reakcijomis: kaip mes mąstome, taip parodome savo džiaugsmą; kaip mąstome, taip ir elgiamės; kaip elgiamės, taip ir jaučiamės, o kaip jaučiamės, taip mąstome. Taigi, kaip įsisuksime į šį ratą, tokia visuomenės nuotaika bus“, – mano A. Šiukšta.  

Jis priduria, kad šis ratas galioja tiek pozityviame, tiek negatyviame kontekste. Todėl be galo svarbu: kokia informacija save maitinsime, tuo ir tapsime.  

Paprastas receptas

Pagaliau, broliai, mąstykite apie tai, kas tikra, garbinga, teisinga, tyra, mylima, giriama, apie visa, kas dora ir šlovinga (Fil 4:8). 

Imkite ant savęs mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes Aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą (Mt 11:29).

Atsiminkite savo vadovus, kurie jums skelbė Dievo žodį. Įsižiūrėkite į jų gyvenimo vaisius, sekite jų tikėjimu. (Hbr 13:7).

 „Šios eilutės yra paprastas receptas, kaip pabėgti iš negatyvaus rato, į kurį X ir vėlesnės kartos buvo įsuktos ir kurioms įdiegtas ateistinis mąstymas. Štai raktas: mąstyti apie garbingus, teisingus, tyrus dalykus, ir tai taps mūsų savastimi, identitetu. Kai visuomenė neturi pavyzdžio, neseka juo ir netiki, labai greitai nuvažiuoja į kitą pusę. Jei tikėsime Kristumi, mokysimės iš Jo ir mąstysime kaip Jis, tapsime jo dalimi. Jis yra mūsų pavyzdys. Krikščionys turi tapti tuo likučiu“, – įsitikinęs A. Šiukšta. 

Parengė Ilona Petrovė