Šis humoristinis Grahamo Greeno romanas – tai duoklė Miguelio de Cervanteso kūriniui „Išmoningasis idalgas Don Kichotas iš La Mančos“. Kartu rašytojas šiai istorijai suteikia modernų XX amžiaus pavidalą.

G. Greeno „Monsinjoras Kichotas“, pasirodęs 1982 metais, priskiriamas pastišo žanrui. Tai reiškia, kad G. Greenas imituoja romaną apie Don Kichotą, bet ne tam, kad pasišaipytų, o kad parodytų kūrinyje slypintį gyvybingumą.

Paprastai tokias istorijas galima papasakoti dviem būdais: pakartojant arba pažvelgiant į jas naujai. Būtent taip G. Greenas ir daro. Šio autoriaus Don Kichotas virsta katalikų dvasininku, o jo bendražygis Sančas Pansa – tikinčiu komunistiniu rojumi miestelio meru. O kuino Rosinanto vietoje – savo paskutinius metelius traukiantis FIAT automobilis. Smagi trijulė, kurią, beje, nuolat visur lydi vynas.

Kūrinyje „Monsinjoras Kichotas“ puikiai dera rimtas ir humoristinis pasakojimo tonas, be to, autorius meistriškai moka pavaizduoti iš pažiūros kvailokas situacijas ir rasti jose rimtų įžvalgų.