Andrew Wommack yra garsus amerikiečių evangelikalų charizmatikas, pamokslininkas ir tikėjimo mokytojas, straipsnių bei knygų autorius, televizijos laidų dalyvis. Šis tekstas parengtas pagal jo mokymus, kurių turinys pavadintas „Krikščionio išgyvenimo rinkinys" (Christian Survival Kit) publikuotas internetinėje autoriaus svetainėje.

Be panikos: tikėk

Ką pirmiausia turite padaryti patekę į krizinę situaciją?

Vieną dieną, man skaitant Evangelijos pagal Joną 14, 15 ir 16 skyrius, Viešpats pateikė atsakymą į šį klausimą. Jn 16:1 Jėzus sako: „Aš jums tai pasakiau, kad nepasipiktintumėte.“ Pagal Morkaus evangelijos 4:17 eilutę [Bet jie neturi savyje šaknų ir išsilaiko neilgai. Ištikus kokiam sunkumui ar persekiojimui dėl žodžio, jie tuoj pat pasipiktina.], kai žmogus pasipiktina, Šėtonas pavagia iš jo Dievo Žodį. Kitaip tariant, kai tu pasipiktini, Dievo Žodis liaujasi skleidęs gyvybę teikiančią galią tavo gyvenime. Kai tu pasipiktini, kai įsižeidi, Žodis nustoja veikęs. Evangelijos pagal Joną 14, 15 ir 16 skyriuose Jis sako: „Aš jums tai pasakiau, kad nepasipiktintumėte.“

Jėzus tai pasakė savo mokiniams naktį prieš nukryžiavimą. Evangelijoje pagal Joną 13: 32–33 Jėzus sako, jog Jis žino viską, kas Jam nutiks. Jis žinojo visus dalykus, kurie nutiks Jo mokiniams. Puikiausiai suprasdamas situaciją, Jis atėjo pas mokinius, kad suteiktų jiems paskutinės minutės nurodymus prieš daugiausia išbandymų, nei jie kada nors savo gyvenime buvo patyrę, pareikalausiantį laiką. Tai pranoksta bet ką, su kuo jums arba man yra tekę arba teks kada nors susidurti.

Tie mokiniai tiesiogine prasme buvo žmonės, kuriuos Jėzus turėjo panaudoti, kad įsteigtų savo Bažnyčią ir nuverstų Šėtono karalystę. Tačiau aš tikiu, kad Šėtonas panaudojo viską, ką tik galėjo: nusiminimą, išgąstį, abejones, sumaištį ir kančią, – prieš juos. Tai buvo krizė. Jie paliko šeimas, karjerą – viską – dėl Jėzaus. Jie buvo situacijoje, kuri turėjo patikrinti jų tikėjimą: ar Jėzus – Mesijas.

Jėzus sakė: „Aš jums tai pasakiau, kad nepasipiktintumėte.“ Kitaip tariant, jeigu mokiniai būtų kreipę dėmesį į tai, ką Jėzus jiems sakė, jie nebūtų pasipiktinę. Jie būtų galėję tuo išbandymo laikotarpiu džiūgauti. Taigi Evangelijos pagal Joną 14, 15 ir 16 skyriai yra santrauka to, ką turite žinoti užėjus krizei, kai jūsų tikėjimas išbandomas. Jeigu tai jums netinka šiuo momentu, pasilaikykite – pravers. Kiekvienas iš mūsų turi tai žinoti. Mes turime būti išmokyti šių atsargumo priemonių, prieš ištinkant krizei. Kai ištinka krizė, jūsų pirmoji reakcija – pirmas dalykas, ką padarote, kai Šėtonas puola – dažniausiai nulemia visą rezultatą.

 

Nelaimės ugnis

Ne taip seniai skaičiau knygą, kuri vadinosi Siaubas Tenerifėje.

Man priminė tai, apie ką čia kalbame. Vienas vyras, Normanas Williamsas, pateko į nelaimingą atsitikimą Kanarų salose, kur ant pakilimo tako sudužo ir užsidegė du didžiuliai lėktuvai 747. Tik keli žmonės iš 500 ar daugiau išsigelbėjo. Kiti žuvo.

Tikras stebuklas, kad Williamsas išsigelbėjo. Jis žvelgė į žmones, esančius abiejose pusėse, buvo taip karšta, kad jų kūnai tirpo akyse. Jie akimirksniu virsdavo griaučiais. Jis sakė, kad žmonės, normaliomis aplinkybėmis buvę mieli – šešiasdešimties ar septyniasdešimties metų senutės – klykė tokiais šlykščiais žodžiais, kad sunku apsakyti. Neįtikėtina. Dalykai, buvę paslėpti giliai jų širdyse, krizinės situacijos metu iškilo į paviršių, ir tai jį lietė labiau nei bet kas kita.

Iš jo lūpų veržėsi kitokie dalykai, nes jis sekė Viešpačiu. Dar prieš kelionę jis pažadėjo savo motinai, kad sugrįš sveikas. Pirmas dalykas, išsiveržęs iš jo lūpų, buvo tikėjimas, kad Dievas jį apsaugos. Jo link skrido didžiulis ugnies kamuolys, tačiau jis neapdegė. Tada pamatė, kaip jo link skrieja lėktuvo važiuoklė. Paprasčiausiai pačiupo ją ir nusviedė šalin. Visai virš jo galvos įvyko sprogimas, ir lėktuve dešimties pėdų aukštyje atsivėrė skylė. Jis iššoko tiesiai pro tą skylę, nors buvo penkiasdešimtmetis ir turėjo antsvorį. Dievas jį antgamtiškai išgelbėjo.

Normanas Williamsas neturėjo laiko atsisėsti ir svarstyti: „Nagi, pažiūrėkime, ką galėčiau šioje situacijoje padaryti?“

 

Ką pasėsi, tą ir pjausi

Jūsų pirmoji reakcija krizinėje situacijoje nulems patį rezultatą. Retai kada turėsime galimybę atsisėsti ir pažvelgti į viską iš šalies. Pozicija, kurią užimsite, kai Šėtonas stos prieš jus, nulems galutinį rezultatą. Jeigu galite, pasilaikykite šią tiesą, tai apvers jūsų gyvenimą aukštyn kojom. Aš mokau šių dalykų visur, kur tik nukeliauju, ir pastebiu daugiau teigiamų rezultatų nei iš bet kokio kito mokymo. Tai paremta paprasta tiesa iš Žodžio, tačiau jeigu jūs įsitvirtinsite joje, ji jus apsaugos nuo pasipiktinimo, ir Dievo Žodis neš vaisių jūsų gyvenime. Evangelijos pagal Joną 14: 1 skyriuje Jėzus sako: „Te nebūgštauja jūsų širdys! Tikite Dievą – tikėkite ir mane!“

Tai taip paprasta, kad galite net nepastebėti. Tačiau tai labai gilu. Pirmas dalykas, kurį turite padaryti, kai prieš jus pakils Šėtonas, tai priimti sprendimą, jog neleisite savo širdžiai būgštauti.

Ir vėl tai taip paprasta, kad dažnai tai praleidžiame. Didžioji dauguma žmonių, su kuriais turėjau reikalų, Šėtono puolami šito iš tikrųjų nesuprato. Dauguma jų patikėjo, jog susiklosčiusioje situacijoje jau niekas negalės jiems padėti, belieka pulti į depresiją ir nusiminimą. Jie pateisina emocijas ir prieštarauja Dievo Žodžiui. Tačiau tai yra įsakymas, kaip ir bet kuris kitas įsakymas Žodyje – toks pat kaip „nesvetimausi, nevogsi, nežudysi“. Tai tiesioginis Dievo įsakymas! Taigi, pirmas dalykas, kurį turite padaryti, tai pasakyti: „Aš neleisiu savo širdžiai būgštauti.“

Krikščionis smukdanti depresija

Didžiausia problema, su kuria keliaudamas susiduriu Kristaus kūne, yra nusiminimas ir depresija. Bent trys ketvirtadaliai žmonių, su kuriais turėjau reikalų, nuolatos kovoja su šiomis emocijomis. Tam nėra pasiteisinimo – yra priežastys, tačiau pasiteisinimo nėra.

Mes priėjome iki to, kad galvojame, jog tokio tipo emocijos – normalu. Dauguma žmonių bando pasipriešinti ir išlikti nugalėtojais trumpą laiką. Jie turi nusibrėžę ribas arba apribojimus, iki kiek laikysis tikėjimo Dievu. Kai įvyksta tam tikri dalykai, tokie kaip kieno nors mirtis, jie sako: „Nagi, kaip galima tikėtis, kad kas nors nenusimintų, neišsigąstų ar neliūdėtų?“

Aš jus užtikrinu, kad Viešpats Jėzus Kristus nešė mūsų negalias ir sau pasiėmė mūsų skausmus! Nenoriu pasakyti, kad jūs nepraradote žmogaus, tačiau nėra pateisinimo tam, kad įkristumėt į destruktyvų liūdesį.

Kieno rankose valdžia?

Mes, kaip tikintieji, turime valdžią, kuria dauguma krikščionių nesinaudoja. Šėtonas neturi jokios valdžios jūsų širdžiai ir aplinkybėms – jis negali jūsų valdyti, nebent jam leistumėt. Pakartoto Įstatymo knygoje 30:19 Dievas kalba per Mozę: „Šaukiu šiandien liudytojais dangų ir žemę, kad leidau tau pasirinkti gyvenimą ar mirtį, palaiminimą ar prakeikimą. Tad pasirink gyvenimą, kad būtum gyvas tu ir tavo palikuonys.“

Jeigu panagrinėtumėt šį sakinį, „tu“ yra prieš numanomą veiksnį: tad pasirink gyvenimą. Dievas davė jums pasirinkimą, kuris yra aukščiau už jūsų širdį. Tai stipru, tačiau ir vėl žmonės praleido tai ir leido sau pateisinti jausmus bei emocijas, kurie priešinasi Dievo Žodžiui.

Pavyzdžiui, mes sakome: „Žinoma, aš turiu mylėti savo brolį ir seserį, ir privalau vaikščioti mylėdamas.“ Mes bandome daryti tai bažnyčioje, o kartais ir pasaulyje. Tačiau kiekvieno gyvenime yra koks nors žmogus, kuris mus nervina. Taigi mes pateisiname jausmus, kurie priešinasi tam, ką Dievas įsakė mums daryti. Mes sakome: „Nemanau, kad Dievas reikalautų, jog mylėčiau šį žmogų.“

Santuoka iš išskaičiavimo?

Konsultuodamas santuokos klausimais, girdžiu žmones sakant: „Tik pažiūrėkite, ką tas žmogus padarė.“ Tada jie ima pasakoti apie visokius siaubingus dalykus, kuriuos padarė jų sutuoktinis. Viso to tikslas yra savo jausmų pateisinimas. Jie sako: „Žinau, kad neturėčiau pulti į depresiją ir nusiminimą. Žinau, jog neturėčiau pykti, bet pažiūrėkite, ką jis padarė.“ O iš tiesų tai jie sako: „Nagi, tai pateisina mano jausmus, tai pateisina mano depresiją, tai pateisina mano veiksmus.“ Tačiau niekas nepateisina, kad būtumėte mažiau, nei Dievas pašaukė jus būti.

Nesvarbu, kas jus ištiks – mirtis, sveikatos problemos, finansiniai sunkumai, problemos santykiuose – kad ir ką velnias jums pakištų... Dievas davė jums sugebėjimą tai įveikti. Tačiau turite pasirinkti. Jeigu susitapatinsite su nusiminimu, baimėmis, abejonėmis ir depresija, įtvirtinsite įpročius, kurie pavergs jus visam likusiam gyvenimui.

Pažinimas gali tapti pavojingas

Galite paimti viską, ko jus mokiau apie Evangelijos pagal Joną 14, 15 ir 16 skyrius, galite žinoti apie tikėjimą, apie išpažinimą, apie viską, kas sakoma Biblijoje. Tačiau įsileisdami savo širdin pasipiktinimą, nuoskaudą, pasiduodami depresijai arba nusiminimui ir baimei, jūs ištrinsite visa, kas gera. Niekas neveiks.

Štai kodėl kai kurie žmonės gali įsiminti visus veiksmus ir jiems atlikti visus žingsnius, kuriuos kiti žmonės jiems nurodė, tačiau jeigu jų širdis bus nusiminusi ir išsigandusi, kad pradėtų tuo gyventi, tai neveiks. Jie niekada neįsitvirtins tikėjime.

Taigi, pirmas dalykas, kurį turite padaryti – sulaikyti savo emocijas ir pasakyti: „Viešpaties Jėzaus vardu šis dalykas manęs nepaveiks.“ Jūs turite galimybę tai padaryti. Biblija sako, kad Jis leidžia jums pasirinkti. Jis netgi sako, ką pasirinkti. Taigi, akivaizdu, kad mes turime galimybę pasirinkti. Melas, kad jūs negalite suvaldyti savo emocijų.

Mūsų kartai buvo sakoma, jog negalima užgniaužti jausmų ir emocijų, kad reikia juos išlieti ir išlaisvinti. Ši psichologija turėjo didesnės įtakos Bažnyčiai, nei dauguma iš mūsų suvokia. Sutinku, jog neturite užkasti šių dalykų ir leisti, kad jie pūliuotų. Turėtumėte išsivaduoti iš jų, atmesti juos, pasipriešinti jiems. Išlieti emocijas, kurios prieštarauja tam, ką Dievas jums sako, nėra pozityvus dalykas. Tai negatyvus dalykas, suteikiantis Šėtonui laisvę šeimininkauti jūsų gyvenime.

Kaip jis galvoja...

Patarlių knygoje 23:7 sakoma, kad, kaip jis galvoja savo širdyje, toks jis ir yra. Sergate depresija? Galvojote apie dalykus, kurie jums varo depresiją. Negaluojate? Galvojote apie dalykus, kurie jus susargdina. Esate nusiminęs? Galvojote apie kažką, kas verčia nukabinti nosį.

Net ir nereikia sakyti: „Noriu susirgti.“ Tačiau jūsų mąstymas pasiligojęs, todėl ir sergate. Gal ir nepasakėte: „Noriu būti skurdžius“, tačiau jūsų mąstymas kaip skurdžiaus, todėl ir skurstate. Gal ir nepasakėte: „Noriu sirgti depresija“, tačiau mąstote apie depresiją keliančius dalykus, ir dėl to esate depresuotas.

Esame 100 procentų tuo, kuo pasirenkame būti. Gyvybiškai svarbu, kad tai suprastumėte. Negalite teigti, jog žmogus 100 procentų yra savo aplinkos produktas, nes galėčiau jums parodyti žmonių, kurių tėvai buvo alkoholikai, narkomanai arba tvirkintojai, o jie pasirinko eiti kita linkme ir gyventi pergalingai. Tiesą sakant, kai kurie iš jų pasakė: „Kad ir kas nutiktų, aš niekada nebūsiu toks, ką mačiau savo šeimoje.“ Ir jie tai įgyvendino.

Mūsų patirtys yra mūsų pasirinkimų rezultatas, bet ne mūsų aplinkos. Aplinka yra veiksnys, o mūsų pasirinkimas – nulemiantis veiksnys.

Netikėjimas, baimė ir panika yra pasirinkimai. Blogi pasirinkimai. Gali būti, kad yra daugybė priežasčių, dėl kurių mes išmokome reaguoti tokiu būdu, bet galiausiai sprendimas priklauso nuo mūsų.

Kelių išsišakojimas – tau rinktis

Kai jus aplanko krizė, galite sureaguoti dviem būdais. Galite pasirinkti būti padrąsintas arba nusiminęs. Neprivalote krizės akivaizdoje pralaimėti. Neprivalote išsigąsti. Neprivalote pulti į depresiją.

Beje, daugelyje bažnyčių skelbiama, kad santykiams su Viešpačiu būdingi pakilimai ir nusileidimai: aukštyn – žemyn, aukštyn – žemyn... Tačiau taip neprivalo būti. Jeigu nepatiriate nuostabaus buvimo su Viešpačiu, jeigu jūsų santykiuose nėra nuolatinio kilimo, taip yra ne todėl, jog Dievas taip nori, o dėl to, kad jūs pasiduodate neteisingoms mintims. Jūs patikėjote melu, sekėte paskui savo emocijas, kurios tai pakyla, tai nusileidžia. Sekėte savo emocijomis, užuot sekę tikėjimu.

Taigi, pirmas dalykas, kurį reikia padaryti krizinėje situacijoje, tai sutramdyti savo širdį ir nukreipti ją ta linkme, kuria norite judėti. Neleiskite aplinkybėms jums sakyti, kaip jaustis ir kaip elgtis. Tai esminis dalykas. Svarbu, kad priimtumėt teisingą sprendimą, kai kokie nors priešiški įvykiai jus užklups.

Jūs veidmainiai!

Šis sprendimas neturi remtis į tai, kaip jaučiatės. Galite jaustis kaip veidmainiai sakydami: „Aš šlovinsiu Dievą, nors ir jaučiuosi prislėgtas.“ Galite pamanyti: „Būsiu veidmainis, jei eisiu pirmyn ir elgsiuosi, lyg viskas yra gerai.“

Iš tiesų jūs veidmainiaujate, kai pasikliaujate savo jausmais, kadangi tikrasis jūs, jūsų dvasinis žmogus (jūsų atgimusioji dalis), visą laiką džiūgauja neišsakomu ir šlovingiausiu džiaugsmu (1 Pt 1:8). Jūsų dvasioje visada yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas (Gal 5:22–23).

Taigi, sprendimas priklausys nuo to, ką jūs laikysite tikru savimi. Jeigu tikru savimi laikysite emocinę savo dalį, būsite veidmainiai elgdamiesi priešingai. Bet jei save regite Kristuje Jėzuje, pripažindami, jog esate naujas kūrinys, ir žvelgiate į save per Dievo Žodį, pasireikš jūsų tikrasis aš, dvasia. Jūsų dvasia niekada nedepresuoja, niekada nenusimena, niekada nebūgštauja. Jeigu jaučiate kažką priešingo tam, jūs – iš Dievo požiūrio taško – veidmainis, jeigu jums šie jausmai vadovauja. Pavyzdžiui, kažkas ką nors pasakė, kas įžeidė jūsų jausmus. Ką jūs darysite? Turite pasirinkimo galimybę. Jūs arba nukabinsite nosį ir niurzgėsite bei skųsitės, arba pasirinksite augti ir tam žmogui atleisite.

Iš anglų k. vertė Nomeda Bielskienė