EPA nuotrauka

Popiežius ketvirtadienį priėmė grupę ligonių, sergančių Hantingtono liga, ir juos į Vatikaną atlydėjusius artimuosius, prižiūrėtojus, medikus, slaugus, savanorius, taip pat ligą tiriančius mokslininkus, iš viso per pusantro tūkstančio žmonių.

Hantingtono liga, retas neurodegeneratyvinis genetinis sutrikimas, paveikiantis asmens protinį ir fizinį pajėgumą, nors ir nepagydoma, tačiau įvairūs metodai ir vaistai gali sumažinti simptomų, kaip sumažėjusį judrumą, ar depresiją, pasireiškimą.

Popiežius Pranciškus pasveikino Hantingtono ligai skirto susitikimo dalyvius, padėkojo rengėjams už suteiktą galimybę susitikti ir patikino, kad jo sveikinimas yra skirtas visiems, kurie kūne ir gyvenime yra paženklinti šia ir kitomis retomis ligomis.

Sergantieji Hantingtono liga labai ilgą laiką buvo nesuprasti, juos lydėjusi baimė ir kitokie sunkumai sukūrė ligonių nesupratimo ir jų atskyrimo barjerus, o kartais privedė prie marginalizavimo.

Daugelis ligonių ir jų šeimų nariai dėl ligos degė iš gėdos, buvo atstumiami ir net apleidžiami.

„Šiandien susirinkome, kad sau ir visam pasauliui pasakytume: „Hidden no more“ („Daugiau nebeslepiama“). Tai nėra tiktai lozungas, o įsipareigojimas, kurį visi turime vykdyti“, sakė audiencijos dalyviams popiežius.

Šventasis Tėvas pridūrė, kad kalbėti su tokiu tvirtu įsitikinimu išmokė Jėzus. Savo tarnystėje Jėzus sutiko daug ligonių, prisiėmė jų kentėjimus, nugriovė ligonių žeminimo ir marginalizavimo sieną, kliudžiusią ligoniams jaustis gerbiamais ir mylimais žmonėmis. Jėzui liga niekada nebuvo kliūtis susitikti su žmonėmis, bet priešingai. Jis išmokė mus, kad žmogaus asmuo visuomet brangus, visuomet apvilktas orumu, kurio niekas negali atimti, net pati liga.

Liga irgi gali būti dingstis susitikti, pasidalyti, solidarizuotis. Ligoniai, kurie susitikdavo Jėzų, būdavo atgaivinami būtent to žinojimo. Jie pasijusdavo išklausyti, pagerbti, mylimi. Taip pat ir jūs, niekuomet nesijauskite nei vienišais, nei kaip našta, nei norinčiais dingti iš akių. Jūs esate brangūs Dievo ir Bažnyčiose akyse! – pasakė popiežius Pranciškus.

Hantingtono liga sergančiųjų šeimų narius ir artimuosius popiežius taip pat drąsino nepasiduoti gėdos jausmui ar vienišumui, ypač užklupus naujiems sunkumams ir išbandymams, kvietė bendradarbiauti siekiant sukurti solidarumo ir pagalbos tinklą, kokį tik šeima gali užtikrinti.

Šventasis Tėvas dėkojo medikams ir prižiūrėtojams už ligonių palydėjimą, kreipėsi ir į ligą tiriančius mokslininkus.

Į jus sudėti didelį lūkesčiai rasti būdą kaip visiškai pasveikti nuo šios retos ligos, sakė popiežius drąsindamas mokslininkus visuomet vadovautais tokiais metodais, kuriems svetima „atmetimo kultūra“. Šventasis Tėvas atkreipė dėmesį, kad kai kuriuose Hantingtono ligos tyrimuose panaudojami žmogaus embrionai, o tai reiškia neišvengiamą jų sunaikinimą.

„Tačiau žinome, kad niekas, net geriausi siekiai, kaip nauda moksliniam tyrimui, kitiems žmonėms arba visuomenei, negali pateisinti žmogaus embrionų sunaikinimo“, pasakė popiežius.

Hantingtono liga pasaulyje paplitusi nevienodai, reiškiasi labiau Azijoje ir Afrikoje nei Europoje, ypač paplitusi Lotynų Amerikoje. Šventasis Sostas jau prieš daugelį metų parėmė šią ligą tiriančių mokslininkų darbą. Popiežiškoji mokslų akademija svarbiausią skiriamą „Pijaus XI premiją“ 2000 metais paskyrė dviem jauniems anglų mokslininkams, viltingai ieškantiems būdų išgydyti nuo šios retos ligos.