Marxas išvijo Dievą iš dangaus, Freudas ištrėmė į pasąmonę, Nietzsche palaidojo. Kai atrodė, kad mąstymui apie visagalį visatos Kūrėją viešojoje erdvėje nebeliko vietos, tylus minties perversmas įvyko Amerikos universitetuose. Per pusę šimtmečio publikuotais moksliniais darbais filosofas Alvinas Plantinga sugrąžino teizmą į akademinę filosofiją. Šiemet jis paskelbtas prestižinės Templetono premijos laureatu.

Religijos sugrąžinimas į filosofiją

Šeštajame XX a. dešimtmetyje Amerikos universitetuose karaliaujant loginiam pozityvizmui, filosofai dažniausiai atmesdavo bet kokias prielaidas apie religiją, laikydami jas bergždžiomis. O tuo metu mokslinę karjerą pradėjęs A. Plantinga jau viename pirmųjų savo veikalų ėmė svarstyti Dievo buvimo įrodymus. Šiandien filosofijos katedrose visame pasaulyje gausu ne tik krikščionių, bet ir budistų, žydų, musulmonų, kurių tyrimai susiję su išpažįstamu tikėjimu, gausu knygų bei straipsnių, vystančių argumentus apie Dievo egzistavimą.

„A. Plantinga suvokė kad religija ne tik nekliudo rimtam filosofiniam darbui, bet ir gali esmingai prisidėti sprendžiant amžinąsias filosofines problemas“, – pranešusi apie 2017-ųjų laureatą komentavo Heather Templeton Dill, Johno Templetono vaikaitė ir jo vardo fondo prezidentė. Pasak jos, Templetono premija apdovanojami žmonės, kurių idėjos iš pagrindų pakeičia tai, kaip mes mąstome.

„Man garbė gauti Templetono premiją. Filosofijos laukas per mano karjeros metus neatpažįstamai pasikeitė. Jei prisidėjau prie šios transformacijos, labai malonu. Tikiuosi, kad naujienos apie premiją padrąsins jaunus filosofus, ypač autorius, kurių tyrimai kyla iš krikščioniškos ir teistinės perspektyvos, didesniam kūrybingumui, sąžiningumui ir drąsai“, – sakė 84 m. profesorius emeritas A. Plantinga, analitinės filosofijos atstovas.

Kodėl Dievas leidžia blogį ir kiti klausimai

Karjeros pradžioje filosofas svarstė įvairius Dievo buvimo įrodymus. 1967 m. „God and Other Minds“ knygoje jis prieina prie išvadų, kad tikėjimas Dievu yra tiek pat racionalus, kiek ir kitų žmonių protu. Tikėjimas šaknijasi patirtyje arba, kaip rašė Kalvinas, įgimtame polinkyje atpažinti Dievą įvairiose aplinkybėse – sensus divinitatis. Kodėl jūs tikite Dievu, 2009 m. paklausė australas žurnalistas iš „Centre for Public Christianity“. Profesorius atsakė: „Mano atveju tai tas pat, kaip klausti, kodėl aš tikiu kitų žmonių ar praeities egzistavimu. Negaliu pateikti įrodymų, kad praeitis buvo ar kad kiti žmonės yra. [...] Tiesiog atrodo, kad taip teisinga. Atrodo, kad toks asmuo egzistuoja. Kai įsižiūriu į kalnus ar medžių viršūnes kieme, einu į bažnyčią, skaitau Bibliją ir daugeliu kitų atvejų esu įsitikinęs, kad toks asmuo kaip Dievas tikrai yra.“ 

Vėliau Plantinga išgarsėjo savo pozicija debatuose dėl vadinamosios blogio problemos. Tai dažniausias argumentas prieš teizmą, kuriuo teigiama, kad Dievo ir blogio buvimas yra logiškai nesuderinamas. Ar gali Dievas leisti savo sukurtame pasaulyje vešėti blogiui? Plantinga atsako, kad taip. Pasak jo, Dievas suteikė žmonėms laisvą valią, todėl net ir būdamas visagalis negali nulemti visais atvejais gero jų elgesio. Beveik visuotinai pripažįstama, kad A. Plantingos 1974 m. knyga „God, Freedom and Evil“ palaidojo blogio problemą kaip argumentą prieš teizmą.

Savo magnum opus „Warrant Trilogy“ (1993–2000 m.) jis ėmėsi epistemologinių, su pažinimu susijusių, klausimų. Tritomyje svarstė, kas skiria žinojimą ir tikėjimą, ar protinga priimti krikščionybę. Tai vienas svarbiausių XX a. filosofinių veikalų apie religinius įsitikinimus. Nuo 2000-ųjų pagrindinė jo publikacijų tema – mokslo ir religijos ryšys. Prieštaraudamas paplitusiam teiginiui apie evoliucijos teorijos nesuderinamumą su teizmu, jis argumentavo, kad iš tiesų evoliucija nesuderinama su natūralizmu – filosofija, neigiančia bet kokią dvasinę tikrovę. Teizmas, kaip tvirtina A. Plantinga, palaiko mokslą, o ne jam kliudo. 

Iš Kalvino koledžo į visą pasaulį

A. Plantinga gimė 1932 m. kalvinistų šeimoje. Tėvas – pirmos kartos, motina – antros kartos emigrantai iš Nyderlandų. Būdamas šešiolikos jis įstojo į Kalvino koledžą Grand Rapids mieste, Mičigano valstijoje, kur dėstė jo tėvas. Ten jis apsigynė bakalaurą, magistrą – Mičigano, disertaciją – Jeilio universitete. Beveik du dešimtmečius A. Plantinga profesoriavo Kalvino koledže, dar būdamas ir tokių universitetų kaip Harvardo, Oksfordo, Kalifornijos, Ilinojaus kviestiniu dėstytoju. Po to dar kiek daugiau nei dvidešimt metų dirbo katalikiškame Notre Dame universitete, kur studentai plūste plūsdavo, siekdami, kad jų akademiniams darbams vadovautų A. Plantinga.

1984 m. profesorius publikavo didelę polemikos bangą sukėlusį ir kelias akademikų kartas paveikusį straipsnį, kuriame ragino krikščionis filosofus leisti religiniams įsitikinimams pakreipti jų akademinę veiklą, temas rinktis ne tik pagal intelektualinius, bet ir pagal jų religinių bendruomenių poreikius.

2010 metais A. Plantinga išėjo į pensiją. Yra vedęs, su žmona Kathleen užaugino keturis vaikus. Jo knygos išverstos į daugybę kalbų, profesorius perskaitė kelis šimtus paskaitų visame pasaulyje. Jis buvo vienas iš Krikščionių filosofų draugijos 1978 m. įkūrėjų, kuriai šiandien priklauso daugiau nei tūkstantis akademikų.

Kas motyvuoja ateizmą?

Dienraštyje „The New York Times“ 2014 m. paskelbtame interviu Notre Dame universiteto profesorius Gary Guttingas uždavė A. Plantingai kelis klausimus apie ateizmą. Pasak jo, teistai vaikšto plonu ledu, teigdami, kad Dievas reikalingas, norint suprasti visatos atsiradimą. Juk vieną dieną netikėtas mokslininkų atradimas gali imti ir paaiškinti tai, ką galėjo tik Dievas. Kam gi reikia Dievo, Darvinui pristačius evoliucijos teoriją? Argumentas, kad nebereikia Dievo paaiškinti gamtinius fenomenus, tokius kaip žaibas ar griaustinis, nes dabar turime mokslą yra nevykęs, atsako A. Plantinga: „Mums nebereikia mėnulio paaiškinti beprotybę, tačiau iš to neišplaukia netikėjimas mėnulio egzistavimu (amėnulizmas?). Amėnulizmas būtų protingas tik tuo atveju, jei vienintelis pagrindas tikėjimui mėnulio egzistavimu – jo aiškinamoji galia beprotybės atžvilgiu. Tas pats galioja ir tikėjimui Dievu. Tokiu pagrindu besiremiantis ateizmas pagrįstas tik tuomet, jei vienintelė priežastis tikėti Dievu – teizmo aiškinamoji galia. Tačiau net ir tada, pagrįstas būtų ne ateizmas, o agnosticizmas.“

Jei nėra įrodymų ateizmui kaip racionaliai pozicijai pagrįsti, kodėl tuomet nemažai filosofų – ateistai, Plantingos klausė G. Guttingas. Profesorius atsakė, kad vienas iš paaiškinimų yra tas, kad dalis žmonių negali pakęsti minties apie įsiveržimą į jų privatumą. Tokiu atveju visagalis Dievas žinotų kiekvieną mintį dar prieš jai užgimstant. Be to, veiksmai ir net mintys taptų Dievo vertinimo objektu. „Iš esmės, būtų apribota žmogaus autonomija. Šis autonomijos troškimas gali pasiekti ir itin didelius mastus, kaip vokiečių filosofo Heideggerio atveju, kuris, anot Richardo Rorty, jautėsi kaltas dėl to, kad turi gyventi visatoje, kurią ne pats sukūrė. Štai kokia jautri sąžinė! Bet net ir ne toks monumentalus autonomijos troškimas tikriausiai irgi gali tapti ateizmo priežastimi“.

Premija – didesnė už Nobelio

Nuo 1972-ųjų Templetono premija skiriama gyviems asmenims už išskirtinį indėlį patvirtinant dvasinį gyvenimo matmenį įžvalgomis, atradimais ar praktine veikla. Ją įsteigė žymus filantropas, investuotojas seras Johnas Templetonas (1912–2008). Ši premija – viena dosniausių pasaulyje, nustatoma taip, kad būtų didesnė nei Nobelio. To norėjo velionis filantropas, įsitikinęs, kad atradimai, tyrinėjant dvasinius klausimus, gali turėti reikšmingesnių pasekmių nei mokslinius. Premijos vertė šiemet – 1,3 milijonai eurų. Ji prof. A. Plantingai bus įteikta rugsėjo 24 dieną Čikagoje. Palyginimui: Nobelio premija pernai metais siekė 8 mln. Švedijos kronų, apytikriai 819 tūkst. eurų. 

A. Plantinga jau 47-asis Templetono premijos laureatas. Tarp ankstesnių laimėtojų yra šv. Motina Teresė, pirmoji gavusi šį apdovanojimą, rusų rašytojas Aleksandras Solženicynas, filosofas Charles Tayloras, Taizé bendruomenės įkūrėjas brolis Robertas, Fokoliarų judėjimo įkūrėja Chiara Lubich, keturioliktasis Dalai Lama, „Arkos“ bendruomenės įkūrėjas Jeanas Vanier. Pernai premija apdovanotas rabinas lordas Jonathanas Sacksas.

Daugiau autoriaus straipsnių galite rasti autoriaus puslapyje.