Keturi mėnesiai Paryžiaus. O jo vis nemąžta. Pavasarį Paryžiaus ypatingai daug – rožiniais žiedais žydinčiose vyšniose, piknikuose, vykstančiuose tiesiog universiteto teritorijoje, pertraukose tarp paskaitų, susiraukusiose prancūzų kaktose, nenoriai skleidžiančiuose lietsargius, kuomet iškrenta keli pavasarinio lietaus lašai (o, kad jie žinotų, kiek tokių lietaus lašų mes turime Lietuvoje). Ne, Paryžiaus nemąžta. Mąžta tik mano laikas čia. Mąžta ir spaudžia smilkinius visokiais klausimais – „kada aplankysi dar neaplankytas vietas?“, „ką parveši lauktuvių artimiesiems?“, „ei, o kada dar egzaminui pasiruoši?“.

Paryžiaus yra daug. Tačiau bene daugiausia jo prancūzų lūpose, nepažinusiose jokios kitos kalbos – tik prancūzų. Taip, tai tiesa – atvykęs į Paryžių turi mokėti prancūzų kalbą. Taip, visi keliaujantys į Paryžių šį faktą žino gerai ir prieš atvykdami desperatiškai bando išmokti bent keletą prancūziškų frazių. Nusiraminkite. Pamirškite youtube filmukus „Labiausiai vartotinos prancūziškos frazės“ ir knygeles „Išmok prancūzų kalbą greitai“. Skubu jums padėti. Pristatau jums tikrąjį prancūziškų frazių žodynėlį, kuris tikrai pravers bandant aprėpti Paryžiaus daugybę.

Atsiprašau – Pardon/Je suis désolé/Excusez-moi

Prancūzai yra mandagūs. Mandagūs labai. Tokio paties mandagumo jie tikisi ir besisvečiuojančių Paryžiuje, todėl labai svarbu žinoti, kaip tinkamai atsiprašyti. Priklausomai nuo padarytos žalos, egzistuoja tam tikra „atsiprašymo stiprumo“ sistema. Jeigu prasilenkiant palietėte praeivį – užteks pasakyti „pardon“. Jeigu prastai kalbate prancūziškai, dėl to jaučiatės nepatogiai bei jaučiate, kad ir jūsų pašnekovui yra nelabai patogu – sakykite „je suis desole“. Rimtiems atsiprašymams, pavyzdžiui, išpylus vyno taurę, vartokite „excusez-moi“. Pasakykite tai keletą kartų, tarp pakartojimų įterpiant kitus du atsiprašymo variantus.

Nieko tokio/Tai nerimta – C‘est pas grave

Jeigu koks nors prancūzas kiek stipriau nei įprastai palietė jūsų petį ir nusigandęs, kad stipriai jus sužalojo, pasakė visas tris atsiprašymo frazes, nuraminkite jį šyptelėdami ir pasakydami „c‘est pas grave“.

Nėra už ką/Nieko tokio/Be problemų! – Pas de souci!

Prancūzų mėgstama bei dažnai vartojama frazė. Pirma, dėl to, kad ji rimuojasi su prancūziškuoju „ačiū“ („Merci“ – „Pas de souci“). Antra, dėl to, kad ji labai universali ir galima vartoti daugelyje situacijų – išgirdus „pardon“ ar norint nuraminti per daug jumis besirūpinantį prancūzą.

Ne iš Latvijos, iš Lietuvos! – Pas de Letonie, de Lituanie!

Kaip jau ko gero pastebėjote, prancūziškai dvi Baltijos sesutės, Latvija (Letonie) ir Lietuva (Lituanie) dar labiau supanašėja. Supanašėja taip stipriai, kad prancūzai jas paprasčiausiai sumaišo, ir, pasisakius, kad esi iš Lietuvos, ima girti gražų Rygos miestą. Nenusiminkite, gražų Vilniaus miestą jie žino taip pat, tik kartais reikia aiškiai pakartoti prancūzišką Lietuvos vardą.

Ar įmanoma atsiskaityti kortele? – Est-ce possible de payer avec la carte bleue?

Šį klausimą reikia pateikti kasininkui, prieš skanuojant prekes ar padavėjui, prieš užsisakant maistą restorane. Prancūzai turi išskirtinę meilę popieriui, todėl naudojasi ne tik krūvomis spausdintų dokumentų, bet ir grynaisiais pinigais. Kartais kortelių jie net nenori matyti (arba nori matyti tik perkant brangiau nei už 10-15 eurų). Kadangi lietuviai turi išskirtinę meilę kortelėms (aš – ne išimtis) – verta įsidėmėti šį klausimą.

Koks Wi-Fi slaptažodis? – Quel est le mot-de-passe du Wi-Fi?

Kaip lietuvaitei, išlepintai bene greičiausio interneto pasaulyje, Wi-Fi tema ypatingai skaudi. Internetas Paryžiuje yra siaubingas. O ypač bevielis. Įsivaizduokite – jis limituotas (juo naudotis galima 20 minučių, geriausiu atveju – pusvalandį), dažnai reikalaujantis slaptažodžio, arba, dar baisiau, registracijos. Taip, jums nepasivaideno, registracijos, tam kad pasinaudotum internetu keletą minučių. Taip sunkiai iškovotas internetas turėtų būti greitas ir kitaip šaunus, ar ne? Deja. Tačiau, jeigu visgi nusprendėte pasinaudoti internetu kokioje nors nedidelėje kavinukėje Monmartre, įsiminkite šį klausimą.

Ar čia traukinys L? – Est-ce train L?

Patarimas – keliaudami Paryžiuje, venkite stoties Paris – St. Lazare. Ji tokia didelė ir tokia paini, kad patys paryžiečiai stengiasi jos vengti. Visi traukiniai atrodo vienodai, o visi ekranai, turintys paaiškinti, kuris maršrutas jums reikalingas – nerodo nei vieno tinkamo maršruto. Na, bet jeigu taip nutiko, kad jos išvengti negalite ir keliauti tenka būtent iš Paris – St. Lazare – pasiklauskite raudonomis liemenėmis pasidabinusių stoties darbuotojų, kuris iš tų daugybės ryškiai rožinių traukinių yra traukinys L, vežantis į Versalį. Kitos vengtinos stotys, šviežiems Paryžiaus transporto sistemoje – Gare de Nord, Chatelet Les Halles.

Traukinys vėluoja – Train retardé

Dažnai vėluojate? Atvykite gyventi į Paryžių. Tai tobulas miestas vėlavimui, nes visada galima pasinaudoti tobulu pasiteisinimu – transporto sistemos sutrikimu. Turite egzaminą? Keliaujate į pasimatymą? Kitur skubate? Nusiraminkite. Jus truputį pristabdys švieslentėje užsidegęs užrašas „train retarde“. Paryžiuje transporto sistemos sutrikimai tokie dažni ir užklumpantys taip netikėtai, kad net vėluojant valandą galima šyptelėti, pasakyti „je suis désolé pour mon retard“ („atsiprašau, kad vėluoju“) ir apkaltinti kurią nors traukinio ar metro liniją. Šį pasiteisinimą galima naudoti net ir tada, kai vėlavimo priežastis yra neišgirstas žadintuvas ar kiek ilgiau nei įprastai užtrukęs makiažas – veikia visada. Patikrinta.

Įtartinas bagažas – Colis suspect

Dar vienas užrašas, kuris gali užsidegti stoties švieslentėje ir kuris reiškia, kad jau galite mintyse pasikartoti frazę „je suis desole pour mon retard“. Kiekvienas paliktas bagažas Paryžiaus viešajame transporte yra įtartinas bagažas. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad radus paliktą krepšį traukinyje, tas traukinys yra stabdomas, keleiviai yra evakuojami, atvyksta specialiosios pajėgos ir tikrina tą paliktą krepšį. Tai taip pat reiškia, kad toji transporto linija uždaroma maždaug valandai. Ir dar tai reiškia, kad tame paliktame krepšyje, dažniausiai būna knygos, apelsinų sultys, kruasanai ar kiti niekam nepavojingi daiktai.

Išmokęs šias frazes esate tvirtai pasiruošęs rėpti Paryžiaus daugybę. Ir nenusiminkite, jeigu vis dar neišeina ištarti gražiosios prancūziškosios „r“ – prancūzai vertina pastangas išmokti jų kalbą ir net nesityčioja iš prancūziškuose žodžiuose įsipynusios lietuviškosios „r“. Na, gal kartais pakikena. Bet po to visada pasako „excusez-moi“.