Akivaizdu, kad rengimas šeimai yra svarbus jauno žmogaus ugdymo dėmuo. Rugsėjo 1-ąją Lietuvos mokyklose įsigalios nauja Sveikatos ir lytiškumo ugdymo programa. Ją parengė 25 narių Darbo grupė, kurią sudarė mokslininkai (edukologai, psichologai, medikai) ir jaunimo, tėvų bei kitų suinteresuotų organizacijų atstovai. „Programa rengiama įsigilinus tiek į mokslinius tyrimus, tiek į jaunimo, visuomenės, tėvų lūkesčius. Ji apims ir vertybinių nuostatų ugdymą, ir žinias apie lytiškumąir apie kontracepcijos vartojimą“, – sakė kūrėjai.

Naujos programos paskirtis yra užtikrinti sėkmingą vaiko sveikatos ir lytiškumo ugdymą bei rengimą šeimai mokykloje, prisidėti prie vaiko dvasinės, fizinės, psichinės, socialinės gerovės bei sėkmingo funkcionavimo darbo, tarpasmeninių santykių ir šeimos srityse. Programoje lytiškumas suprantamas kaip asmens lytinis tapatumas, atsiskleidžiantis per savęs kaip vyro ar moters, kitos lyties asmens, aplinkinio pasaulio suvokimą ir reiškiasi biologiniais, psichiniais, sociokultūriniais ir dvasiniais žmogaus būties aspektais.

Būtent tokios programos reikalavo net 55 nevyriausybinės organizacijos, atstovaujančios vaikų, tėvų ir šeimų interesus, pateikusios peticiją Švietimo ir mokslo ministrei Audronei Pitrėnienei („Už programą, kuri neskatina mokinių lytinių santykių”). Anot peticijos autorių, ne visi mokiniai jau yra lytiškai aktyvūs, todėl informacija turi būti teikiama taip, kad nepaskatintų anksti pradėti lytinių santykių. Peticijoje buvo siūloma vaikams diegti suvokimą, kad lytiniai santykiai nėra „tik trumpalaikis malonumas, bet yra sietini su meile, apimančia įsipareigojimą vienas kitam ir atsakomybę“.

Programos projektas buvo rengiamas jungiant Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo beiSveikatos ugdymo programas, pagal kurias ligšiol buvo dirbama mokyklose. Santuokos ir šeimos studijų centro profesorė, socialinių mokslų daktarė Birutė Obelenienė, iš arti stebėjusi programos kūrimą ir nelengvą bendro sutarimo siekį, su Bernardinai.lt skaitytojais dalijasi įžvalgomis apie karščiausius debatus sukėlusius programos taškus.

Kaip vertinate galutinį rezultatą – naująją lytiškumo ugdymo programą? Daugybę metų ruošėte sužadėtinius, lydėjote susituokusias poras, dėstote universitete jaunimo rengimo šeimai pagrindus – ar ši programa yra tikrai tai, ko reikia šiuolaikiniam paaugliui?

Mano manymu, Švietimo ir mokslo ministerija išsikėlė itin sunkią, galbūt net neįmanomą misiją – sukurti programą, kuri iš esmės yra pagrįsta skirtingomis antropologinėmis pozicijomis, t.y. skirtinga pažiūra į žmogų, žmogaus lytiškumą, asmens orumą.

Birutė Obelenienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Programos darbo grupėje pasaulėžiūrinė takoskyra labai jautėsi. Tvyrojo didžiulė įtampa ir nepasitikėjimas. Skirtingas, itin jautrias programos vietas buvo mėginama apeiti, įvyniojant jas į aptakias frazes. Belieka stebėtis, kad tokioms sąlygoms programa iš viso atsirado. Suprantama, kad ne visi liko patenkinti rezultatu, todėl galima tik numanyti, kad programą bus tikrai nelengva įgyvendinti.

Galbūt būtų buvę kitaip, jeigu nuo pat pirmo posėdžio Ministerijos paskirtas darbo grupės vadovas ir visa grupė būtų laikęsi visai kitos pozicijos, t.y. ne ignoravę, o atvirkščiai, pripažinę jog egzistuoja šie pasaulėžiūriniai skirtumai, ir darbo grupė būtų iškėlusi sau uždavinį juos išgryninti ir paieškoti sąlyčio taškų. Taip būtų laikomasi svarbiausio demokratijos principo, jog požiūriai gali būti skirtingi, netgi nesuderinami, bet turi teisę egzistuoti. Lygiai taip pat kaip ir žmogus, kokia jis pasaulėžiūra besivadovautų, turi būti gerbiamas.

Antra, konceptualia programos ašimi derėjo pasirinkti Lietuvos švietimo sistemos misiją, kuri apibrėžta Švietimo įstatymo tiksluose –„išsiugyti vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru žmogumi...laiduoti sąlygas asmens brandžiai tautinei savimonei, dorovinei pasaulėžiūrai formuotis". Buvo būtina išsiaiškinti ar visi grupės nariai šiuos tikslus vienodai supranta, taip pat pamėginti išsigryninti, kokią šeimos, tautos ir valstybės viziją turi kiekvienas, skirtingas organizacijas atstovaujantis grupės narys.

Trečia, reikėjo susitarti dėl tėvų vaidmens, t.y. kaip priimti domėn tėvų teises apibrėžtas Lietuvos Konstitucijoje ir Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje auklėti savo vaikus pagal savo įsitikinimus. Juk būtent tėvai atveda į mokyklas savo vaikus, o švietimo sistema turi būti labiausiai suinteresuota ir kad moksleivių aplamai būtų, t.y. kad mokyklos neištuštėtų, ir kad į mokyklas ateinantys vaikai būtų tinkamai išauklėti. Abiejų šių tikslų galima siekti per vaikų, kaip būsimų tėvų rengimą mokyklose.

Ketvirta, derėjo išsiaiškinti ar darbo grupės nariai vienodai supranta socialinių – humanitarinių, kuriems priskiriami ugdymo mokslai, bei gamtos mokslų skirtingas misijas ir specifiką. Gamtos moksluose labai aiškiai nustatomas priežasties ir pasekmės ryšys (pvz., renkantis gydymo taktiką, atsižvelgiama koks antibiotikas veikia konkretų ligos sukėlėją) ir juose dažniausiai nėra vietos pasaulėžiūriniams ar ideologiniams svarstymams.

Tuo tarpu ugdymo mokslai, skirtingai nuo gamtos mokslų, atsako į klausimą, koks ugdytinio elgesys tinkamiausias jo sveikatai bei pasirengimui funkcionaliai ir darniai šeimai, kaip tokį elgesį padėti išsiugdyti.

Šie klausimai labai svarbūs, jei norime tobulėti, jei norime išlikti kaip tauta ir valstybė, kurios pagrindas, kaip nurodyta LR Konstitucijoje, yra šeima. Pvz., reikia pastebėti, kad dauguma šiandien populiarių teiginių apie “socialinę lytį” nėra pagrįsti objektyviais mokslo tyrimais ir labiau priklauso politiškai angažuotų idealogijų sričiai. Kaip teigia prof. habil. dr. G. Merkys, „gender“ samprata atsirado labai neseniai, ir šiandien dar nėra (ir negali būti) jokių longitūdinių tyrimų, kurie objektyviai, t.y. pasaulėžiūrinėms doktrinoms neįsipareigojusio mokslo priemonėmis įvertintų  „gender“ ideologijos kaip socialinės praktikos ilgalaikį poveikį bei pasekmes visuomenei. Tokių tyrimų teks palaukti mažiausiai dar 50-70 metų.

Šiandien viešoje erdvėje gana dažnai metami kaltinimai, esą naujoji „Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai“ programa „nėra pagrįsta mokslu", ugdymo mokslų profesionalai vadinami "pseudomokslininkais" ir pan. Tai akivaizdžiai įrodo, jog prieš kuriant programą, moksliniai argumentai turėjo būti atskirti nuo partinių ideologinių doktrinų.

Tad jei šie kertiniai akmenys būtų sudėti, jei būtų buvę įvertinti egzistuojantys pasaulėžiūriniai skirtumai, šiandien turėtume visai kitą programą ir gerokai lengvesnį jos įgyvendinimo kelią

Nepaisant visų spragų, programa priimta ir bus pradėta įgyvendinti jau šį rudenį. Užsiminėte apie skirtingus išeities taškus: kokie klausimai sužadino daugiausiai debatų ir kaip sekėsi rasti sutarimą?

Darbo grupės darbe dalyvavau daugiau kaip stebėtoja. Kaip teko patirti, pagrindinės konceptualios programos nuostatos dėl kurių kilo daugiausiai diskusijų, buvo: pagarba gyvybei nuo prasidėjimo, lytiškumas kaip visą asmenį apimanti tikrovė, šeima pagrįsta vyro ir moters santuoka, ir paauglių lytiniai santykiai. Dėl pirmosios nuostatos vyko labai ilga ir karšta diskusija. Galiausiai buvo balsuojama. Remiantis balsavimo rezultatais programa grindžiama pagarba gyvybei nuo prasidėjimo.

Programa sudaryta iš kelių modulių, kurie atitinkamai pritaikyti kiekvienai klasei pradedant nuo pirmos ir baigiant dvylikta. Tai 1) sveikatos, sveikos gyvensenos ir šeimos sampratos; 2) Fizinė sveikata; 3) Psichikos sveikata (savivertė, emocijos ir jausmai, savitvarda, pozityvus, konstruktyvus mąstymas ir saviraiška); 4) Socialinė sveikata (draugystė ir meilė, atsparumas rizikingam elgesiui).

Karščiausios diskusijos kilo dėl 2 modulio 2.5. dalies - lytinio brendimo. Čia buvo diskutuojama dėl lytinės orientacijos, lytiškumo įvairovės, taip pat paauglių lytinių santykių. Pradžioje lyg ir buvo susitarimas, ugdyti nuostatą jog paaugliams geriausia lytiškai susivaldyti bent iki pilnametystės, tačiau vėliau jo atsisakyta. Lytinis brendimas yra normali fiziologinė būsena, kai žmogus bręsta, keičiasi ne tik išorė bet ir elgesys, emocijos, nuotaika, todėl vaikai turi žinoti, kas su jais vyksta, kad galėtų adekvačiai priimti visus tuos pokyčius ir nepakenktų patys sau. Išties, kalbėti paaugliams apie pavojus ir riziką būtina.

Reikia taip pat kalbėti apie kontraceptines priemones, apie jų veikimo mechanizmą, jų poveikį mergaitės lytinės sistemos fiziologijai ir kt. – dėl to niekas nesiginčija. Tačiau būtina atskirtis tarp to, kas yra normali paauglio fiziologinė būsena, bei kas yra rizikingas elgesys ir jo pasekmės (apie rizikingą elgesį kalbama programos 4 modulio 4.2. dalyje "Atsparumas rizikingam elgesiui" ).

Pasaulio sveikatos organizacijos periodiškai atliekamų tyrimų "Mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos elgesio" ataskaitose paauglių lytiniai santykiai yra priskiriami rizikingam elgesiui. Kalbant apie dažniausiai įvardijamas paauglių lytinių santykių pasekmes: pauglių nėštumą, LPI, ŽIV/ AIDS, siekiant jų išvengti pasaulio praktikoje egzistuoja dvi skirtingos sveikatos ugdymo strategijos: rizikos vengimo ir rizikos kompensavimo.

Rizikos vengimo strategijos logika pagrįstas visas sveikatos ugdymas: mokydami saugoti sveikatą, raginame atsisakyti sveikatai rizikingo elgesio: pavyzdžiui, nerūkyti, nevartoti narkotikų ar alkoholio. Juk nemokoma vaikų, kaip „saugiai“ susileisti dozę ar surūkyti cigaretę! Nesuteikiama informacija apie mažiau nikotino turinčias cigaretes ar mažesnę alkoholio koncentraciją turintį gėrimą, tačiau mokoma jų nevartoti visai. Lygiai taip pat ir paauglių lytiniai santykiai, greta kitų dalykų – mokoma kaip jų atsisakyti. Rizikos vengimo strategija svarbi paauglio rengimui šeimai. Tuo tarpu rizikos kompensavimo strategija grįstame lytiniame švietime, nemokoma kaip keisti elgesį į sveikatai palankesnį, bet rizikingas elgesys (paauglių lytiniai santykiai) kompensuojamas vartojant kontraceptinės priemones.

Kalbant apie paauglių lytinius santykius kai kur programoje (pvz.11-12 kl.) nepavyko išlaikyti vieningos logikos, pvz., rizikingo elgesio pasekmių prevencija išskleidžiama greta lytinio brendimo temos.

Ar nėra taip, kad kalbant apie sveikatos ugdymo ir rengimo šeimai atspirties taškus egzistuoja ir skirtingas požiūris į paauglį?

Taip, tokio požiūrio esama. Renkantis rizikos vengimo strategiją, kuri kaip aš minėjau yra svarbi rengimui šeimai, paauglys traktuojamas kaip protinga ir laisva būtybė, galinti valdyti lytinį potraukį. Rizikos kompensavimo strategijoje a'priori priimama nuostata, kad jis to nepajėgus padaryti. Netgi dar daugiau, siekiant paskatinti jį vartoti kontraceptines priemones, lytiniuose santykiuose itin akcentuojamas malonumas. Lytinis malonumas nėra blogai, – blogai kai jis išimamas iš viso žmogaus gyvenimo konteksto ir pastatomas kaip savitikslis.

Iš pagarbaus požiūrio į paauglį, kaip į protingą būtybę, kuri gali ir geba rinktis, kyla būtinybė pateikti paaugliams išsamią informaciją apie vaisingumo fiziologiją, kokie veiksniai palankūs ir kokie nepalankūs sveikos vaisingumo funkcijos išsaugojimui.

Santuokos ir šeimos studijų centre atlikome biologijos vadovėlių vertinimą, siekdami išsiaiškinti kaip šiandien, dažniausiai mokiniams siūlomuose vadovėliuose, atskleidžiamas žmogaus dauginimasis, pagarba gyvybei nuo prasidėjimo, kaip pateikiami vaisingumo fiziologija, hormoninės kontracepcijos veikimo mechanizmas. Deja, nei vienas iš vertinamų vadovėlių neatitiko pagrindinių nei „Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai“ (2016), nei „Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo“ (2007) programų nuostatų.

Moters lytinės sistemos fiziologija vadovėliuose pateikiama fragmentiškai, nepakankamai atskleista neurofiziologinė reguliacija, tarsi lytiniai organai funkcionuotų autonomiškai, nepriklausomai nuo smegenų veiklos. Vadovėliuose žmogaus embrionas vadinamas ląstelių gumulėliu ir pan., aptikta nemažai mokslinių faktų iškraipymų. Svarbu pabrėžti, kad, šiame vertinime kaip kriterijai naudoti tik gamtos mokslų faktai, be jokių ideologinių interpretacijų.

Tęsiant sunkiųjų temų sąrašą, programoje, be abejo, liečiama homoseksualumo tema?

Žinoma. Ir programos nuostatose ir įgyvendinimo gairėse pabrėžiama jog asmuo privalo būti visada gerbiamas, nepriklausomai nuo to kokios jis orientacijos. O programos turinio dėmenyse pradedant 7-8 klase, lytinio brendimo dalyje rašoma, kad asmenys „gali būti heteroseksualios, homoseksualios, biseksualios orientacijos, kad tai – dalis žmogaus lytiškumo įvairovės. Vaikai turi gebėti nusakyti lytinių orientacijų psichologinius ir socialinius padarinius; svarstyti, kokius emocinius išgyvenimus patiria skirtingų lytinių orientacijų asmenys“. Programoje tikrai yra pakankamai erdvės ir pagarbaus dėmesio šiai temai.

Homoseksualūs asmenys yra neatsiejama mūsų visuomenės dalis. Jie gyvena greta ir dirba kartu. Todėl viešumoje keliant aktualius klausimus, būtina abipusė pagarbi diskusija, ir, noriu pabrėžti, ne vien tik homoseksualių asmenų atžvilgiu.

Šiandien, ypač pastarosiomis dienomis, viešoje erdvėje labai daug priešiškumo. Diskutuojant apie homoseksualumo klausimus, neapykantos apraiškų esama abiejose pusėse. Deja, turiu pastebėti, kad verbaline agresija neretai pasižymi šeimos vertybių gynėjus kritikuojantys straipsniai. Remiantis Žmogaus teisių stebėjimo instituto parengtu informaciniu vadovu „Neapykantos kurstymas Lietuvoje“ ir panagrinėjus atidžiau internetinės žiniasklaidos straipsnius, tokius straipsnius būtų galima kvalifikuoti kaip neapykantos kurstymą. Visi turim mokytis asmeniui pagarbios diskusijų kultūros, kurioje palikta erdvės kitaip manančiam žmogui, erdvės tėvams, norintiems pagal savo įsitikinimus auklėti vaikus. Vienų asmenų teisių gynimas negali būti daromas paminant kitų asmenų teises.

Kas dėstys šią programą? Kas tie žmonės, kurie perteiks žinias vaikams?

Tai integruota programa, tad ji persipina su įvairiomis disciplinomis: tokiomis kaip biologija, dorinis ugdymas, fizinė kultūra.

Programoje rekomenduojama, kad būtų paskirtas mokytojas, atsakingas už jos įgyvendinimo koordinavimą. Sveikatos ir lytiškumo ugdymą bei rengimą šeimai koordinuoti ir /ar tam skirtas pamokas / užsiėmimus vesti turėtų mokytojas, pats propaguojantis sveiką gyvenseną, gebantis organizuoti ir vadovauti sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai procesui, įtraukti mokyklos bendruomenę, visuomenės sveikatos priežiūros specialistą, kūno kultūros, dorinio ugdymo mokytojus, bet kurio kito dalyko mokytojus, klasės vadovus, tėvus ar globėjus.

Kalbino Saulena Žiugždaitė