EPA nuotrauka

„Katalikų pasaulio leidiniai“ išleido labai svarbią knygą „DOCAT. Ką daryti? Katalikų Bažnyčios socialinis mokymas“. Joje yra populiariai perteiktas socialinis ir visuomeninis Katalikų Bažnyčios mokymas, nuo Leono XIII plėtojamas pagrindiniuose dokumentuose. Tiek suaugusieji, tiek jaunimas turėtų  domėtis originaliais didžiųjų Bažnyčios dokumentų tekstais ir savo veiklą kreipti pagal tiesos, teisingumo ir meilės maksimas. Popiežius Pranciškus nuolat ragina krikščionis aktyviai siekti kito, teisingesnio pasaulio: „Jei krikščionis šiais laikais nėra revoliucionierius, nėra krikščionis.“ Knygos pasirodymo proga dalijamės popiežiaus Pranciškaus knygai parašytu įžanginiu žodžiu.

Mielas jaunime!

Mano pirmtakas, popiežius Benediktas XVI, jums dovanojo jaunimo katekizmą YOUCAT. Aš norėčiau šiandien jums įteikti kitą knygą ‒ DOCAT, pažindinančią su Bažnyčios socialiniu mokymu.

Dalis jos pavadinimo yra anglų kalbos žodis to do – „daryti“. DOCAT atsako į klausimą „Ką daryti?“ – tai tarsi instrukcija, padedanti su Evangelija keistis pirmiausia mums patiems, keisti savo artimiausią aplinką, galop – visą pasaulį. Pasitelkę Evangelijos jėgą mes iš tikrųjų galime pakeisti pasaulį.

Jėzus sako: „Ką padarėte vienam iš mažiausiųjų mano brolių, man padarėte.“ Ne vieną šventąjį giliai palietė šie žodžiai. Šv. Pranciškus Asyžietis dėl jų pakeitė visą savo gyvenimą. Šv. Motina Teresė Kalkutietė, šių žodžių paliesta, atsivertė. Pal. Šarlis de Fuko prisipažįsta: „Visoje Evangelijoje nėra žodžių, padariusių man didesnį poveikį, labiau pakeitusių mano gyvenimą, kaip šie: „Kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte.“ Kai pagalvoju, kad šiuos žodžius ištarė Jėzaus lūpos ir kad tos pačios lūpos pasakė: „Tai yra mano kūnas, tai yra mano kraujas“, dar labiau jaučiu pašaukimą ieškoti Jėzaus ir mylėti jį visų pirma tuose mažuose, mažiausiuose.“

Mieli jaunieji draugai! Teroro ir smurto pilnas mūsų pasaulis žmoniškesnis taps tik širdies atsivertimu. Tai – kantrybė, teisingumas, supratingumas, dialogas, nepaperkamumas, solidarumas su aukomis, su vargšais ir pačiais vargingiausiais, begalinis atsidavimas, meilė, einanti už kitą net į mirtį. Kai šitai perprasite, kaip karšti krikščionys galėsite keisti pasaulį. Dabartinė padėtis pasaulyje negali tęstis. Jei šiuo laiku krikščionis užsimerkia, kad nematytų pačių didžiausių vargšų vargo, jis iš tikro ne krikščionis.

Ar negalime pasiekti, kad ši meilės ir teisingumo revoliucija virstų tikrove daugelyje iškankintos mūsų planetos vietų? Bažnyčios socialinis mokymas gali padėti daugybei žmonių! Kardinolų Christopho Schönborno ir Reinhardo Marxo išmoningai vadovaujama grupė ėmėsi darbo, kad pasaulio jaunimui paskelbtų išlaisvinančią Katalikų socialinio mokymo žinią. Jiems talkino žinomi mokslininkai ir jaunuoliai. Jauni katalikai iš viso pasaulio atsiuntė geriausias savo nuotraukas. Kiti jaunuoliai pateikė siūlymų dėl teksto, klausimų ir pastabų, pasirūpino, kad tekstas būtų gerai suprantamas. Socialinis mokymas tai vadina „participacija“ – dalyvavimu! Rengdama knygą, darbo grupė tarytum pati pritaikė svarbų Socialinio mokymo principą. Taip DOCAT tapo puikiu krikščioniškos veiklos vadovu.

Vadinamasis Katalikų socialinis mokymas atsirado XIX amžiuje. Sulig industrializacija prasidėjo brutalus kapitalizmas – žmogų naikinanti ekonomika. Nesąžiningi stambūs pramoninkai vertė nuskurdusius kaimo gyventojus už apgailėtiną atlygį sunkiai dirbti šachtose ar suodinose fabrikų salėse. Kaip vergai jie stumdavo po žeme anglių vežimėlius. Krikščionys pagal išgales mažino šį vargą, bet matė, kad to nepakanka. Todėl jie iškėlė idėją, kad su neteisingumu reikia kovoti socialinėmis ir politinėmis priemonėmis. Tikrasis Katalikų socialinio mokymo paskelbimo dokumentas yra 1891 m. pasirodžiusi popiežiaus Leono XIII enciklika Rerum Novarum apie naujas socialines problemas. Popiežius aiškiai ir nedviprasmiškai rašė: „Štai darbininkų užmokestis, kuris, jūsų sulaikytas, šaukia; ir jų šauksmas pasiekė kareivijų Viešpaties ausis.“  Religinis sąžiningumas įsako turtingiesiems nenaudoti jėgos, apgaulės ar lupikavimo, kad tuo būdu vargšai darbininkai nepatirtų skriaudos dėl savo uždarbio. Bažnyčia visu savo autoritetu stojo už darbininkų teises.

Bėgant laikui iškildavo vis naujų problemų, todėl Katalikų socialinis mokymas plėtėsi ir tobulėjo. Daug diskutuota apie bendrystę, teisingumą, taiką ir bendrąjį gėrį. Buvo iškelti asmeniškumo, solidarumo ir subsidiarumo principai, aptariami ir DOCAT. Vis dėlto Socialinis mokymas nepriklauso nuo vieno ar kito popiežiaus, nuo vieno ar kito mokslininko. Jis kyla iš Evangelijos širdies. Jis kyla iš paties Jėzaus. Jėzus yra Dievo socialinis mokymas.

„Ši ekonomika žudo“, – rašiau Apaštališkajame paraginime Evangelii Gaudium, nes šiandien dar tebeegzistuoja minėtoji „išstūmimo ir pajamų nelygybės ekonomika“. Kai kuriose šalyse 40–50 procentų jaunimo neturi darbo. Daugelyje visuomenių senimas atsiduria užribyje, nes tariamai yra visiškai „nevertingas“ ir „neproduktyvus“. Ištuštėja ištisi regionai, nes neturtingieji bėga į didmiesčių lūšnynus, vildamiesi bent čia rasti ką nors, kas jiems padėtų išgyventi. Globalios ekonomikos gamybos logika sugriovė mažas jų gimtųjų regionų ūkio ir žemės ūkio struktūras. Maždaug 1 procentas pasaulio gyventojų šiuo metu valdo 40 procentų viso pasaulio turto, o 10 procentų pasaulio gyventojų – 85 procentus. Kitaip tariant, pusei pasaulio gyventojų priklauso būtent vienas procentas šio pasaulio. 1,4 milijardo žmonių gyvena mažiau kaip už eurą per dieną.

Kviesdamas jus nuodugniai susipažinti su Bažnyčios socialiniu mokymu, mintyse regiu ne tik būrelį jaunuolių, po medžiu diskutuojančių apie šį Mokymą. Tai puiku! Taip darykite! Mano svajonės drąsesnės: norėčiau, kad milijonas jaunų krikščionių, o dar geriau – ištisa karta savo amžininkams būtų „gyvas Socialinis mokymas“. Pasaulio nepakeis niekas kitas, tik žmonės, su Jėzumi atiduodantys save tam pasauliui, su Juo einantys į užribius ir brendantys į patį purvą. Eikite ir į politiką, kovokite už teisingumą ir žmonių orumą, ypač už pačius vargingiausius. Jūs visi esate Bažnyčia. Stenkitės, kad ši Bažnyčia keistųsi, kad būtų gyva – girdinti beteisių šauksmus, vargstančiųjų ir tų, kuriais niekas nesirūpina, maldavimus.

Ir patys nenurimkite. Kai tai išvien darys daugelis, pasaulyje bus geriau ir žmonės pajus, kad per jus veikia Dievo Dvasia. Ir gal tuomet būsite kaip deglai, nušviečiantys tiems žmonėms kelią Dievop.

Taigi duodu jums šią puikią knygą, kad uždegtų jumyse ugnį.  Kiekvieną dieną meldžiuosi už jus. Melskitės ir už mane.

Jūsų

Popiežius Pranciškus