Nuotraukos autorius – Mindaugas Vaičiulis

Ekologija galbūt dar nėra viena svarbiausių šių laikų temų, tačiau su kiekviena diena ji tampa vis aktualesnė visam pasauliui. Vis daugiau žmonių imasi apie tai kalbėti, kviesti kitus būti sąmoningus ir kasdienius buitinius sprendimus priimti atsižvelgiant į ateities kartų ˗ mūsų vaikų(!) ˗ gerovę. Itin smagu, kai jauni žmonės imasi iniciatyvos gyventi ekologiškiau ir rodo pavyzdį kitiems.

Katalikų Bažnyčios akiratyje ši tema atsirado visai neseniai, kai popiežius Pranciškus išleido encikliką „Laudato si“ (iš lot. ˗ būk pagarbintas). Joje jis ne tik aptaria esančias ir naujai kylančias problemas bei iššūkius, bet ir siūlo gaires, kaip galima atkurti bei puoselėti sveiką ir tinkamą santykį su aplinka. Pranciškaus enciklikoje iškeltos mintys ˗ iššūkis ne tik katalikui, bet ir kiekvienam geros valios žmogui, kuriam rūpi kaip pasaulis atrodys ateityje.

Įdomu, ką šia tema gali pasakyti pati katalikų bendruomenė? Ar jiems ekologija yra svarbi problema? Kaip šie ekologiniai uždaviniai išsprendžiami kataliko ar kitos konfesijos krikščionio kasdienybėje? Ar Bažnyčia išvis turi ką pasakyti šia tema? Ką apie tai galvoja katalikiškas jaunimas?

Nuotraukos autorius – Mindaugas Vaičiulis

Visi šie klausimai buvo iškelti gegužės 31 d. vakarą, salotų bare „Mano Guru“, kur vyko diskusija tema „Ekologinis atsivertimas: Bažnyčios iššūkis šiandienos kultūrai“. Diskusiją pradėjo Kauno technologijos universiteto pakavimo inovacijų ir tyrimų centro direktorius, prof. dr. Visvaldas Varžinskas, pristatydamas bendras, globalines ekologijos problemas. Jis nesiimė įtikinėti, kad klimato atšilimas ir kiti reiškiniai iš tiesų vyksta. V. Varžinskas pateikė įvairių tyrimų duomenis ir sakė, kad patys turime suprasti ir nuspręsti kuo tikime ir kaip norime gyventi.

JAV valstybinės agentūros NASA tyrimų rezultatai rodo, kad vidutinė metinė temperatūra kasmet kyla. Dabartinė anglies dioksido (CO2) koncentracija planetoje taip pat yra rekordinė per visą planetos istoriją, tad kokios bus viso to pasekmės ˗ niekas negali numanyti. „Jei visi gyventume taip, kaip gyvena Afrikos ir kai kurios kitos valstybės, mums užtektų vienos planetos išteklių. Tačiau jei kiekvienas iš mūsų gyvensime taip gerai, kaip šiuo metu žmonės gyvena JAV, kur apsipirkinėjimas yra pagrindinė laisvalaikio leidimo forma, netrukus mums prireiks daugiau nei 4 planetų išteklių“ - teigė KTU profesorius.

Vietoj termino „ekologija“ V. Varžinksas siūlo naują - „darna“. Jis pasakojo apie darnią plėtrą, kurią apibūdina du parametrai: ekologinis ir socialinis. Darnios plėtros zona yra ten, kur jie abu susikerta. Pati ekologija nėra svarbiausia ir vienintelė siekiamybė. Svarbūs tiek ekonominiai, tiek socialiniai, tiek ir kultūriniai aspektai. „Kiekvienu savo sprendimu turėtume siekti kuo mažesnio poveikio aplinkai, taip pat pasirūpinti, kad visa tai būtų socialiai teisinga bei ekonomiškai efektyvu. Tai ir yra darni plėtra. Apie tai kalba ne tik popiežius, apie tai kalba visas pasaulis. Darnios plėtros principo centre yra žmogus. Jis yra ašis aplink kurią viskas turi suktis, nes kiekvienas žmogus yra labai svarbus“ - kalbėjo V. Varžinskas.

Nuotraukos autorius – Mindaugas Vaičiulis

Jis net pateikė olandų mokslininkų sukurtą bendro poveikio aplinkai apskaičiavimo formulę. Ji susideda iš trijų dauginamųjų (darnios plėtros rodiklių): aplinkos taršos (ekologinis rodiklis), BVP vienam žmogui (ekonominis rodiklis) ir bendros populiacijos (socialinis rodiklis). BVP vienam žmogui visame pasaulyje kasmet paauga 5 procentais, taigi po 40 metų šis rodiklis bus 5 kartus didesnis. Populiacija taip pat sparčiai auga, tikėtina kad po 40 metų ji padvigubės. Tad ką mums sako šie skaičiai? „Tam, kad po 40 metų mūsų vaikai ir anūkai gyventų bent tokioje pačioje aplinkoje, kokioje gyvename dabar, per 40 metų turime 90 procentų sumažinti dabartinę aplinkos taršą. Tada šioje lygtyje bus balansas“ - skaičiavo profesorius V. Viržinskas. Toliau jis mąstė: „Žmonių populiacijos, anglies dvideginio išskyrimo, vandens bei naudingųjų išteklių suvartojimo akceleracija yra milžiniška. Mes daugiau vartojame, daugiau gaminame, stengiamės dirbti daugiau, kad daugiau uždirbtume, kad galėtume daugiau suvartoti, o tam reikia daugiau pagaminti. Tai uždaras ratas. Kur visa tai veda? Nežinau. Toks besaikis vartojimas yra viena iš temų, apie kurią popiežius kalba savo enciklikoje“. Tačiau profesorius prisipažino tikintis, kad viskas pradės keistis, jei pasikeisime mes patys.

Pasaulio valstybių vadovai Paryžiaus konferencijoje susitarė dėl darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 metų, išsikėlė 17 tikslų. Tačiau tai nacionalinės strategijos. O kokie mūsų asmeniniai tikslai? Didelių pokyčių pasiekti galime, kai kiekvienas priimame po mažą sprendimą.  Taip ir su neigiamu poveikiu: neatsakingas elgesys, šiukšlinimas, besaikis vartojimas, - visa tai susideda, sprendimas prie sprendimo, žmogus prie žmogaus, valstybė prie valstybės ir, deja, iškyla didelių problemų. V. Viržinskas drąsiai teigė, kad visi tie 17 tikslų, kuriuos išsikėlė pasaulio valstybės, apie kuriuos kalba ir popiežius enciklikoje "Laudato si", gali tapti kiekvieno iš mūsų asmeniniais tikslais. Kaip ir popiežius, jis kvietė prisiimti asmeninę atsakomybę, pamąstyti, kaip galime prisidėti prie darnos pasaulyje.

Diskusijos moderatorė, Katalikų balso vadovė Toma Bružaitė kėlė klausimus, kaip asmeniškai galime to siekti? Ar verta kažką daryti? Jei šiukšlės nenumesiu aš, numes kažkas kitas. Ji klausė, kaip keisti savo kasdienybę ir įkvėpti kitus?

Nuotraukos autorius – Mindaugas Vaičiulis

Rita ir Kęstutis Lapiniauskai  - jauna šeima iš Krekenavos - atsakė į šiuos klausimus pasidalindami savo patirtimi ir būdais, kuriais jie stengiasi atsiliepti į popiežiaus kvietimą ir saugoti gamtą savo šeimoje bei parapijoje. Jie abu ekologiškiau gyventi pradėjo jau senokai: Kęstutis 2006 metais ėmė rūšiuoti paragintas draugo, o Rita šiek tiek vėliau - pradėjusi aplinkosaugos studijas. Dabar jie stengiasi gamtą saugoti kiekvienu kasdieniu pasirinkimu: nuolat svarsto ar pirkti, ar kaupti, ar išmesti, ar taisyti? Kaip visu tuo užsikrėtė parapijos žmonės jie nebepamena, tačiau džiaugiasi, kad jaunimas labai imlus ir tuo „užsikrečia“ natūraliai. Šiuo metu rūšiavimo šiukšliadėžės yra visose pagrindinėse parapijos erdvėse. Raštinėje popierių stengiamasi panaudoti kelis kartus. Laikui bėgant parapija taip pat atsisakė vienkartinių indų. Ką nors pirkdami jie stengiasi įsigyti kokybišką daiktą, ieško tokio, kurį būtų galima taisyti. Parapija visuomet stengiasi naudoti vietinius resursus: kai reikia kokių prekių ar paslaugų, jie ieško kas jų artimiausioje aplinkoje, jų bendruomenėje gali tai suteikti. Na, o po renginių likusio maisto jie neišmeta. Jaunimas mielai jį surenka ir nuneša miesto močiutėms, toliau gyvenantiems asmenims, tuo pačiu su jais pabendraudami ir atlikdami socialinį darbą.

Toliau kalbėjęs Giedrius Bučas, socialinės edukacinės iniciatyvos „Kūrybos kampas 360” įkūrėjas – pasakojo, kad pirmą kartą ekologija susidomėjo dirbdamas interjero dizaino srityje ir  Suomijoje pamatęs  iš panaudotų, senų daiktų sukurtą modernų interjerą. Grįžęs ėmė domėtis ir skaityti, kam to reikią, ką tai reiškia. Susirūpino savo vaikų ir anūkų ateitimi, ir ėmė svarstyti, ar jis asmeniškai gali ką nors pakeisti. Netrukus įkūrė dirbtuvėles „Kūrybos kampas 360”, pradėjo kviesti žmones, bendrauti, kalbėti apie vertybes bei ekologiją. Tai jau daro 1,5 metų. Dirbtuvėlėse vaikus ir suaugusiuosius jis su savo komanda moko pasigaminti įvairius daiktus iš panaudotų žaliavų, kalbasi apie atsakomybę. Jis džiaugėsi, kad vaikai imlūs ir susimąsto.

Nuotraukos autorius – Mindaugas Vaičiulis

Diskusijoje tašką padėjo Martynas – artėjančių Lietuvos jaunimo dienų savanoris. Jaunimo dienos tampa ekologiškesnės! Martynas pasakojo, kad pats yra dalyvavęs jaunimo dienose ir matė, kas nutinka su visomis šiukšlėmis. Dalyvių daug, keli tūkstančiai, tad šiukšlių nė kiek ne mažiau, tačiau visos jos atsiduria sąvartyne. Martynas džiaugėsi, kad šiais metais Jaunimo dienos šiukšlės bus rūšiuojamos. „Savanoriai nešios 3 skirtingus maišus. Į vieną bus metami maisto likučiai, į kitą plastikas, o  į trečiąjį - visa kita. Šios atliekos bus panaudotos – plastikas bus perdirbtas vienoje artimiausių perdirbimo įmonių, o maisto atliekos bus kompostuojamos arba iš jų bus gaminamos biodujos” – jaunimo dienų naujovėmis džiugiai dalijosi Martynas. Tai bus bene pirmas tokio masto renginys Lietuvoje, kuriame šiukšlės bus rūšiuojamos!

Nuotraukos autorius – Mindaugas Vaičiulis

Baigiant diskusiją KTU profesorius Visvaldas Varžinskas priminė, kad pati rūšiavimo ir ekologijos pradžia yra prevencija. Turime stengtis vartoti taip, kad atliekų susidarytų kuo mažiau. Prieš pirkdami daiktą, turime paklausti savęs ar mums jo reikia. Jeigu reikia, ar perkame ilgaamžį, ilgai tarnausiantį daiktą? Vėliau daiktą galime pritaikyti kitur, prikelti „antram gyvenimui”. Kai daiktas visiškai nebetinkamas, turime ieškoti galimybių jį perdirbti. Na, o jei perdirbti neįmanoma – lieka bioskaidymo galimybė. Tada nebėra ką vežti į sąvartyną.

Telieka mums visiems nuspręsti, kokioje apkinkoje norime gyventi patys? Kokią ją norime palikti ateities kartoms? Yra tiek daug būdų gyventi švariau, darniau. Lietuvos jaunimo dienos priėmė šį popiežiaus Pranciškaus iššūkį. Darnos linkime ir jums!