Asmeninio archyvo nuotrauka

Baigusi istorijos studijas Lietuvos edukologijos universitete, norėjau pamatyti ir pažinti pasaulį. Susidomėjau švietimo ir mokslo mainų fondo siūloma programa atlikti absolvento praktiką išeivijoje. Tuo metu dar rašiau bakalauro darbą apie išeivijos mokslininką - šventojo rašto vertėjo A. Rubšio pedagoginę veiklą. Siekiant pateikti platesnį kontekstą, teko nagrinėti E. Aleksandravičiaus ir I. Dapkutės knygas, skaityti archyvuose išeivijos laikraščius. Likau sužavėta emigrantų patriotizmu ir užsispyrimu išsaugoti savo tautinę tapatybę, gyvenant svetimoje šalyje. Tai dar labiau mane motyvavo dalyvauti konkurse. Fortūna buvo palanki - po kelių savaičių gavau laišką, jog Lietuvių mokykla Vašingtone siūlo atlikti absolvento praktiką.

Jau rugpjūčio pabaigoje pradėjau krautis lagaminus, tai pirmas kartas, kai ruošiausi išvykti tokiam ilgam laikui.  Kitą dieną po skrydžio kitoje pusėje Atlanto skubėjau į Mokslo metų pradžios šventę. Mokiniai, vilkintys tautiniais drabužiais, besišypsantys, džiaugėsi susitikimu. Paklausus vaikų, ką žinote apie Lietuvą, išgirdau iš jų lūpų, jog Lietuva yra graži! Tuo metu širdyje pasidarė taip gera. Toli, už Atlanto, gyvenantys žmonės stengiasi, kad jų atžalos neprarastų lietuviškų šaknų. Amerika yra ypatinga šalis tuo, kad neturi savo nacijos- yra susiformavusi tam tikra multikultūrinė erdvė, kurioje kiekvienas individas turi teisę pasirinkti, ar susilieti su svetimųjų jūra, ar siekti išsaugoti savo protėvių tradicijas. Mes, lietuviai, esame užsispyrusi tauta, paskutiniai Europos pagonys, savo tautinę tapatybę išeivijoje žmonės ne vien saugo, bet visomis išgalėmis stengiasi išmokyti savo vaikus lietuvių kalbos, tradicijų, papročių, kad jaustųsi tikrais lietuviais. Daugelis amerikiečių lieka nustebę, jog lietuviai, kurių populiacija yra tik 3 milijonai, turi savo mokyklą Vašingtono DC erdvėje.

 Žmonių gyvenimo stilius Amerikoje gerokai skiriasi nuo Lietuvos. Mokiniai nuo mažens turi daug užklasinės veiklos, o šeštadieniais susirenka į lietuvių mokyklą, nors kartais pavargę po savaitės darbų, tačiau su entuziazmu susipažįsta su Lietuvos istorija, tradicijomis ir papročiais. Nėra geresnio jausmo, kai mokiniai su nuostaba klausosi apie tą paslaptingą kraštą - Lietuvą. Nors kartais mokymosi procesas reikalauja daug išradingumo ir kantrybės,  daugelis mokinių  puikiai kalba lietuviškai, tik kartais kyla problemų, kalbant apie įvairias sąvokas ar istorinius procesus, kurie yra būdingi Europai. Juk didžiausias dėmesys jų mokyklose yra skiriamas būtent Amerikos kontinento istorijai.

Kiekvieną pamoką jaučiu atsakomybę ir jaudulį, galėdama mokinius ne tik supažindinti su Lietuvos istorija, bet pateikti platesnį Europos įvykių kontekstą. Džiaugiuosi vaikų drąsa, individualumu: pamokos metu mokiniai nuolat kelia probleminius klausimus, tai palengvina darbą. Diskutuojant pavyksta sužinoti mokinių nuomones įvairiais klausimais, priartėti prie tiesos. Pirmąjį pusmetį su dešimtokais atlikome istorinį projektą apie keturias kultūros epochas – Antiką, Viduramžius, Renesansą ir Baroką. Mokiniams buvo duota laisva atsiskaitymo forma – atskleisti, kaip jie supranta šias epochas. Likau nustebinta, kaip mokiniai geba savo domėjimosi sritis integruoti į istorinį projektą. Du mokiniai sukūrė istorinį kompiuterinį žaidimą: viena mokinė besidominti grafiniu dizainu, kitas - programavimu. Dar kitam mokiniui yra aktualu valdymo modeliai ir sistemos, todėl dekoravo keturias kaukes, siekdamas atskleisti pasirinktų valdovų asmenybes ir jų nuopelnus. Dar vienas mokinys svajoja ateityje tapti architektu, todėl pasirinko išnagrinėti keturių epochų architektūrinius stilius ir žymiausius statinius.  Mokiniai pasižymi kūrybingumu ir iškalba, drąsiai ir aiškiai pristatė baigiamuosius darbus. Nuostabu, kad dešimtokai jau geba puikiai realizuoti savo idėjas, manau, jog ateityje pavyks taip pat puikiai įgyvendinti savo svajones!

Asmeninio archyvo nuotrauka

Lietuviai, gyvenantys Vašingtone, yra nepaprastai nuoširdūs, visada plačiomis šypsenomis, labai rūpestingi: visada paklaus, kaip sekasi, koks mūsų, praktikančių, gyvenimas Amerikoje. Jau atvykus pirmą dieną ir sutikus lietuvius, pasijuto jaukumas ir šiluma - toks jausmas lyg būtume didelė šeima. Labiausiai nustebino vienas dalykas, kad čia sutikti žmonės nekalba su amerikietišku akcentu, išskyrus vaikus, augančius aplinkoje, kurioje anglų kalba yra dominuojanti, o lietuvių tampa antraeilė. Savo kalbos Išsaugojimas byloja apie lietuvių patriotizmą ir norą nenutraukti ryšių su Tėvyne.

Jaunesniųjų klasių mokiniai kaskart stebina savo nuoširdumu ir motyvacija mokytis istorijos. Kiekvieną šeštadienį su didžiuliu smalsumu klausosi apie tą seną protėvių kraštą - Lietuvą. Didžioji mokinių dalis kasmet keliauja aplankyti senelių  į Lietuvą. Stebina mažųjų mokinukų geografinės ir istorinės žinios. Kai kurie mokiniai keliauja ne vien po didžiuosius Lietuvos miestus, kaip Vilnius, Kaunas, Klaipėda ar gimtuosius tėvų miestelius, o aplanko beveik visą Lietuvą. Trumpai pagalvojus apie tai, juk gyvendami Amerikoje žmonės dažniausiai turi finansines galimybes aplankyti visą pasaulį, tačiau pasirenka keliauti po Lietuvą, supažindinti jaunąsias atžalas su savo Tėvynės istorija. Mažieji visuomet neslėpdami šypsenų veide pasakoja ir nekaltai giriasi kelionių įspūdžius,  pasakoja apie gimines ir artimuosius, su kuriais linksmai leido laiką. Jaunam pedagogui turbūt nėra nieko geriau, nei matyti mokinius, besidominčius gimtuoju kraštu. Jie daug ką girdėję ir matę, tai dar labiau motyvuoja stengtis ir paruošti kuo įdomesnes pamokas.

Stebiuosi mokytojų kolektyvu, mūsų yra apie dešimt mokytojų. Kiekvieną ankstų rytą vyksta susirinkimas, kuriame trumpai aptariame trumpalaikius, kiekvieno šeštadienio planus ir ilgalaikius – mėnesio ir metų planus. Tokiu būdu direktorė iškelia naujas idėjas, vėliau diskutuojame, kas būtų geriausia Lietuvių mokyklai Vašingtone. Kartu džiaugiamės mokinių pasiekimais, projektų įgyvendinimu, kartu švenčiame mokinių, kolegių gimtadienius bei tradicines lietuvių šventes. Nuoširdūs ir mieli šeštadienio susirinkimai suteikia pozityvią nuotaiką visam savaitgaliui. Nors darbe iššūkių netrūksta,  nuolat skubi, kad viską spėtum padaryti, dėl to kartais neišvengi streso. Tačiau kolegės visada pasiruošusios padėti, patarti, niekada nepagailės gero žodžio ar užuojautos.  Lietuvių mokyklos mokytojų kolektyvas yra jaukumo ir nuoširdumo salelė įtemptame mokytojo darbe.

Praktikos metu prisidėjome prie Vasario 16 d. – Nepriklausomybės paskelbimo minėjimo - renginio organizavimo lietuvių bendruomenėje. Susirinko labai daug žmonių, pasipuošusių lietuviška atributika. Šventė prasidėjo Tautine giesme, vėliau daug garbingų žmonių atvyko pasveikinti bendruomenę Vasario 16 -osios proga. Kiekvienas pranešėjas neslėpė džiaugsmo ir laimės, jog Lietuvai pavyko po tiek karų ir kančių paskelbti nepriklausomybę ir tapti savo krašto šeimininkais. Abiejų mokyklų Vašingtono DC erdvėje  – Lietuvių mokyklos Vašingtone ir Kristijono Donelaičio lituanistinės mokyklos - mokiniai surengė šventinį koncertą. Jaunosios atžalos su pasididžiavimu, jausdami atsakomybę bei pagarbą, atliko patriotines dainas. Ši šventė buvo nepaprastai svarbi kiekvienam lietuviui, nors toli gyvenant nuo gimtojo krašto, nepamirštant švęsti Tėvynės gimtadienį ir saugojant savo tautinį identitetą.

Metų trukmės absolvento praktika, galiu teigti, -  įdomiausias dalykas mano gyvenime. Labai džiaugiuosi turėta galimybe pažinti lietuvių išeivių gyvenimą Amerikoje ir pajusti tą didžiulę meilę savo gimtajam kraštui.   Nors kartais kildavo įvairiausių sunkumų, tačiau man, kaip jaunam žmogui, padėjo įgauti daug pedagoginės ir gyvenimiškos patirties. Mokydama mokinius, pati daug ko išmokau, juk mokymasis yra abipusis procesas: bendraudamas, dalindamasis žiniomis, ne vien mokinius augini, bet pats keiti turėtas nuostatas, sužinai daug negirdėtų dalykų. Kiekvienam jaunam žmogui, nebijančiam iššūkių, rekomenduoju absolvento praktiką išeivijoje!

Baigusi istorijos studijas Lietuvos edukologijos universitete, norėjau pamatyti ir pažinti pasaulį. Susidomėjau švietimo ir mokslo mainų fondo siūloma programa atlikti absolvento praktiką išeivijoje. Tuo metu dar rašiau bakalauro darbą apie išeivijos mokslininką - šventojo rašto vertėjo A. Rubšio pedagoginę veiklą. Siekiant pateikti platesnį kontekstą, teko nagrinėti E. Aleksandravičiaus ir I. Dapkutės knygas, skaityti archyvuose išeivijos laikraščius. Likau sužavėta emigrantų patriotizmu ir užsispyrimu išsaugoti savo tautinę tapatybę, gyvenant svetimoje šalyje. Tai dar labiau mane motyvavo dalyvauti konkurse. Fortūna buvo palanki - po kelių savaičių gavau laišką, jog Lietuvių mokykla Vašingtone siūlo atlikti absolvento praktiką.

Jau rugpjūčio pabaigoje pradėjau krautis lagaminus, tai pirmas kartas, kai ruošiausi išvykti tokiam ilgam laikui.  Kitą dieną po skrydžio kitoje pusėje Atlanto skubėjau į Mokslo metų pradžios šventę. Mokiniai, vilkintys tautiniais drabužiais, besišypsantys, džiaugėsi susitikimu. Paklausus vaikų, ką žinote apie Lietuvą, išgirdau iš jų lūpų, jog Lietuva yra graži! Tuo metu širdyje pasidarė taip gera. Toli, už Atlanto, gyvenantys žmonės stengiasi, kad jų atžalos neprarastų lietuviškų šaknų. Amerika yra ypatinga šalis tuo, kad neturi savo nacijos- yra susiformavusi tam tikra multikultūrinė erdvė, kurioje kiekvienas individas turi teisę pasirinkti, ar susilieti su svetimųjų jūra, ar siekti išsaugoti savo protėvių tradicijas. Mes, lietuviai, esame užsispyrusi tauta, paskutiniai Europos pagonys, savo tautinę tapatybę išeivijoje žmonės ne vien saugo, bet visomis išgalėmis stengiasi išmokyti savo vaikus lietuvių kalbos, tradicijų, papročių, kad jaustųsi tikrais lietuviais. Daugelis amerikiečių lieka nustebę, jog lietuviai, kurių populiacija yra tik 3 milijonai, turi savo mokyklą Vašingtono DC erdvėje.

 Žmonių gyvenimo stilius Amerikoje gerokai skiriasi nuo Lietuvos. Mokiniai nuo mažens turi daug užklasinės veiklos, o šeštadieniais susirenka į lietuvių mokyklą, nors kartais pavargę po savaitės darbų, tačiau su entuziazmu susipažįsta su Lietuvos istorija, tradicijomis ir papročiais. Nėra geresnio jausmo, kai mokiniai su nuostaba klausosi apie tą paslaptingą kraštą - Lietuvą. Nors kartais mokymosi procesas reikalauja daug išradingumo ir kantrybės,  daugelis mokinių  puikiai kalba lietuviškai, tik kartais kyla problemų, kalbant apie įvairias sąvokas ar istorinius procesus, kurie yra būdingi Europai. Juk didžiausias dėmesys jų mokyklose yra skiriamas būtent Amerikos kontinento istorijai.

Kiekvieną pamoką jaučiu atsakomybę ir jaudulį, galėdama mokinius ne tik supažindinti su Lietuvos istorija, bet pateikti platesnį Europos įvykių kontekstą. Džiaugiuosi vaikų drąsa, individualumu: pamokos metu mokiniai nuolat kelia probleminius klausimus, tai palengvina darbą. Diskutuojant pavyksta sužinoti mokinių nuomones įvairiais klausimais, priartėti prie tiesos. Pirmąjį pusmetį su dešimtokais atlikome istorinį projektą apie keturias kultūros epochas – Antiką, Viduramžius, Renesansą ir Baroką. Mokiniams buvo duota laisva atsiskaitymo forma – atskleisti, kaip jie supranta šias epochas. Likau nustebinta, kaip mokiniai geba savo domėjimosi sritis integruoti į istorinį projektą. Du mokiniai sukūrė istorinį kompiuterinį žaidimą: viena mokinė besidominti grafiniu dizainu, kitas - programavimu. Dar kitam mokiniui yra aktualu valdymo modeliai ir sistemos, todėl dekoravo keturias kaukes, siekdamas atskleisti pasirinktų valdovų asmenybes ir jų nuopelnus. Dar vienas mokinys svajoja ateityje tapti architektu, todėl pasirinko išnagrinėti keturių epochų architektūrinius stilius ir žymiausius statinius.  Mokiniai pasižymi kūrybingumu ir iškalba, drąsiai ir aiškiai pristatė baigiamuosius darbus. Nuostabu, kad dešimtokai jau geba puikiai realizuoti savo idėjas, manau, jog ateityje pavyks taip pat puikiai įgyvendinti savo svajones!

Lietuviai, gyvenantys Vašingtone, yra nepaprastai nuoširdūs, visada plačiomis šypsenomis, labai rūpestingi: visada paklaus, kaip sekasi, koks mūsų, praktikančių, gyvenimas Amerikoje. Jau atvykus pirmą dieną ir sutikus lietuvius, pasijuto jaukumas ir šiluma - toks jausmas lyg būtume didelė šeima. Labiausiai nustebino vienas dalykas, kad čia sutikti žmonės nekalba su amerikietišku akcentu, išskyrus vaikus, augančius aplinkoje, kurioje anglų kalba yra dominuojanti, o lietuvių tampa antraeilė. Savo kalbos Išsaugojimas byloja apie lietuvių patriotizmą ir norą nenutraukti ryšių su Tėvyne.

Jaunesniųjų klasių mokiniai kaskart stebina savo nuoširdumu ir motyvacija mokytis istorijos. Kiekvieną šeštadienį su didžiuliu smalsumu klausosi apie tą seną protėvių kraštą - Lietuvą. Didžioji mokinių dalis kasmet keliauja aplankyti senelių  į Lietuvą. Stebina mažųjų mokinukų geografinės ir istorinės žinios. Kai kurie mokiniai keliauja ne vien po didžiuosius Lietuvos miestus, kaip Vilnius, Kaunas, Klaipėda ar gimtuosius tėvų miestelius, o aplanko beveik visą Lietuvą. Trumpai pagalvojus apie tai, juk gyvendami Amerikoje žmonės dažniausiai turi finansines galimybes aplankyti visą pasaulį, tačiau pasirenka keliauti po Lietuvą, supažindinti jaunąsias atžalas su savo Tėvynės istorija. Mažieji visuomet neslėpdami šypsenų veide pasakoja ir nekaltai giriasi kelionių įspūdžius,  pasakoja apie gimines ir artimuosius, su kuriais linksmai leido laiką. Jaunam pedagogui turbūt nėra nieko geriau, nei matyti mokinius, besidominčius gimtuoju kraštu. Jie daug ką girdėję ir matę, tai dar labiau motyvuoja stengtis ir paruošti kuo įdomesnes pamokas.

Stebiuosi mokytojų kolektyvu, mūsų yra apie dešimt mokytojų. Kiekvieną ankstų rytą vyksta susirinkimas, kuriame trumpai aptariame trumpalaikius, kiekvieno šeštadienio planus ir ilgalaikius – mėnesio ir metų planus. Tokiu būdu direktorė iškelia naujas idėjas, vėliau diskutuojame, kas būtų geriausia Lietuvių mokyklai Vašingtone. Kartu džiaugiamės mokinių pasiekimais, projektų įgyvendinimu, kartu švenčiame mokinių, kolegių gimtadienius bei tradicines lietuvių šventes. Nuoširdūs ir mieli šeštadienio susirinkimai suteikia pozityvią nuotaiką visam savaitgaliui. Nors darbe iššūkių netrūksta,  nuolat skubi, kad viską spėtum padaryti, dėl to kartais neišvengi streso. Tačiau kolegės visada pasiruošusios padėti, patarti, niekada nepagailės gero žodžio ar užuojautos.  Lietuvių mokyklos mokytojų kolektyvas yra jaukumo ir nuoširdumo salelė įtemptame mokytojo darbe.

Praktikos metu prisidėjome prie Vasario 16 d. – Nepriklausomybės paskelbimo minėjimo - renginio organizavimo lietuvių bendruomenėje. Susirinko labai daug žmonių, pasipuošusių lietuviška atributika. Šventė prasidėjo Tautine giesme, vėliau daug garbingų žmonių atvyko pasveikinti bendruomenę Vasario 16 -osios proga. Kiekvienas pranešėjas neslėpė džiaugsmo ir laimės, jog Lietuvai pavyko po tiek karų ir kančių paskelbti nepriklausomybę ir tapti savo krašto šeimininkais. Abiejų mokyklų Vašingtono DC erdvėje  – Lietuvių mokyklos Vašingtone ir Kristijono Donelaičio lituanistinės mokyklos - mokiniai surengė šventinį koncertą. Jaunosios atžalos su pasididžiavimu, jausdami atsakomybę bei pagarbą, atliko patriotines dainas. Ši šventė buvo nepaprastai svarbi kiekvienam lietuviui, nors toli gyvenant nuo gimtojo krašto, nepamirštant švęsti Tėvynės gimtadienį ir saugojant savo tautinį identitetą.

Metų trukmės absolvento praktika, galiu teigti, -  įdomiausias dalykas mano gyvenime. Labai džiaugiuosi turėta galimybe pažinti lietuvių išeivių gyvenimą Amerikoje ir pajusti tą didžiulę meilę savo gimtajam kraštui.   Nors kartais kildavo įvairiausių sunkumų, tačiau man, kaip jaunam žmogui, padėjo įgauti daug pedagoginės ir gyvenimiškos patirties. Mokydama mokinius, pati daug ko išmokau, juk mokymasis yra abipusis procesas: bendraudamas, dalindamasis žiniomis, ne vien mokinius augini, bet pats keiti turėtas nuostatas, sužinai daug negirdėtų dalykų. Kiekvienam jaunam žmogui, nebijančiam iššūkių, rekomenduoju absolvento praktiką išeivijoje!