Birželio 10 d. minime pal. Joakimą (1783-1854). Joakima gimė aristokratų šeimoje Barselonoje, Ispanijoje. Būdama 12-os metų ji pareiškė norą tapti karmelite. Tačiau jos gyvenimas pasuko kita vaga – 16 metų ji buvo ištekinta už jauno teisininko Teodoro de Mas. Abu buvo labai pamaldūs, tad tapo pasauliečiais pranciškonais. Per septyniolika metų trukusią santuoką jie užaugino aštuonis vaikus.

Jų šeimos gyvenimas komplikavosi, kai Ispaniją užgrobė Napoleonas. Joakima su vaikais buvo priversta pabėgti, o Teodoras pasiliko ir mirė. Nors Joakima vėl pajuto troškimą įsitraukti į religinę bendruomenę, ji toliau atliko savo, kaip motinos pareigas. Tuo pačiu metu jaunoji našlė gyveno asketišką gyvenimą ir būdama Trečiojo pranciškonų ordino narė nuolat vilkėjo abitą. Ji praleisdavo nemažai laiko melsdamasi ir lankydama ligonius.

Po ketverių metų, kai jau keletas jos vaikų buvo sukūrę šeimas ir kartu prižiūrėjo jaunesniuosius, Joakima nuodėmklausiui išpažino savo troškimą tapti vienuole. Jo padrąsinta ji įsteigė labdaringųjų karmeličių ordiną. Brolžudiškų karų metu Joakima buvo įkalinta ir ištremta į Prancūziją.

Liga jai neleido ilgai vadovauti ordinui. Po kurio laiko ji buvo paralyžiuota. Joakima mirė būdama 71 metų. Tuo metu Joakima jau buvo pagarsėjusi ir mylima kaip labai pamaldi, giliai tikinti ir pasiaukojanti.