Gegužės 31 dieną Diena už gyvybę buvo paminėta Škotijoje, spalio 1-ąją bus minima Airijoje, o vos po kelių dienų, birželio 18-ąją, – Anglijos ir Velso vyskupijose. Per šią dieną yra žadinamas geresnis žmogaus gyvybės pažinimas kiekviename etape, kiekvienoje būklėje.

Šiai dienai paruoštame interneto portale dayforlife.org trumpai aptariamos kelios svarbiausios temos, susijusios su gyvybės klausimu: gyvybės pradžia, abortas, neįgalumas, savižudybė, eutanazija, psichinė sveikata ir gerovė, mirties slėpinys, laimės atradimas santykyje su Dievu.

Iš tėvų gametų susiliejimo atsiranda naujas biologinis individas, ląstelė su visai nauja genetine tapatybe. Kiekvienas embrionas yra gyva būtybė, turinti dinamišką potencialą vystytis, sąveikoje su motina, įvairiuose etapuos, iš pradžių įsčiose, o po to išorėje. Nuo pat pradžių žmogaus embrionas egzistuoja santykių tinklo viduje: kaip motinos ir tėvo vaikas, kaip Dievo Kūrėjo dovana.

Todėl abortas, kuris gali būti aprašytas įvairiais eufemizmais ar pateiktas kaip medicininė priežiūra, yra žmogiškos gyvybės nutraukimas, sąmoningas ir neteisingas. Tai, kad tuo metu vaikas yra visiškai priklausomas nuo motinos ir tai, kad jo gyvybė nutraukiama su motinos pritarimu, yra labiau, o ne mažiau liūdnas dalykas. Tai pripažinus, reikia pripažinti ir tai, kad kartais besilaukianti motina yra sunkiose ar labai sunkiose aplinkybėse, o atsakomybė, tiesioginė ar ne, nėra vien jos, bet ir gydytojo, vaiko tėvo, šeimos, Bažnyčios ir kitų. Motina gali patirti didelį finansinį ar psichologinį spaudimą, nesulaukti deramos paramos. Tokiais atvejais jos sprendimas yra vertintinas visai kitaip. Taip pat nereikia pamiršti, kad ir pati motina per abortą, kuris dažnai yra skausmingas ir sukrečiantis pasirinkimas, tampa auka, sužeidžiama jos širdis ir tai, beje, rodo, kad ji sveikesnė už tą, kuri sau neleidžia gedėti, liūdėti, pajusti kaltę. Sąmoningas abortas užtraukia ekskomunikos bausmę, todėl Bažnyčia kviečia gydančiam susitikimui su Dievo gailestingumu Susitaikymo sakramente. Po tokios patirties kai kas tapo iškalbingiausiais teisės į gyvybę visiems gynėjais. Svarbu nepamiršti didelio skirtumo tarp aborto ar abortuojančių medžiagų, sunaikinančių gyvybę, ir kontracepcijos, kuri trukdo gyvybei užsimegzti.

Dirbtinio apvaisinimo technologijos daliai nevaisingų porų leido sulaukti vaikų, tačiau jos turi ir tamsiąją pusę. Didelis neteisingumas daromas, kai dalis užmegztų embrionų yra išmetami ar panaudojami eksperimentams, dar didesnis neteisingumas, kai jie kuriami vien eksperimentams. Dar kitais atvejais yra renkamasi tarp embrionų atsižvelgiant į jų genetines savybes, tarsi jie būtų daiktai ar prekė. Surogatinė motinystė, klonavimas, lytinių ląstelių donorystė taip pat kelia įvairių problemų.

Antra tiek dėmesio Gyvybės dienos proga sukurtame portale skiriama mirčiai, sunkios ligos būklei, savižudybei ir eutanazijai. Pavyzdžiui, kritikuojamas bandymas ilgalaikį sąmonės neturėjimą vadinti mirtimi. Kita vertus, daug dėmesio skiriama paramai atsidūrusiems sunkumuose. Yra įdėta ir liturginė malda už gimimo metu ar tuoj po gimimo mirusį vaiką, kuri skirta jo tėvų ir artimųjų paguodai bei vaiko patikėjimui Dievui. Ji gali būti sukalbėta ligoninėje, gimimo vietoje ar kūno atidavimo metu.

Apaštalinis nuncijus Didžiojoje Britanijoje arkivysk. Ewardas Adamsas Gyvybės dienos organizatoriams ir dalyviams perdavė popiežiaus Pranciškaus palaiminimą ir trumpą maldą, kurioje prašoma Dievo Motinos apsaugos ir jai, Gyvųjų Motinai, patikimas gyvybės klausimas; meldžiama jos užtarimo, kad tikintys į jos Sūnų toliau liudytų gyvenimą ir kartu su geros valios žmonėmis prisidėtų prie tiesos ir meilės kultūros.