Evgenios Levin nuotrauka

Klausimas, kaip pritraukti jaunimą dalyvauti rinkimuose, laikomas labai opiu. Vienas iš dažniausiai siūlomų būdų yra elektroninis balsavimas. Didėjant emigracijos apimtims, vis dažniau kalbama ir apie dvigubą pilietybę. Visgi nė vienas šių sprendimų rinkimų aktyvumo reikšmingiau nepadidintų. 

Elektroninis balsavimas nėra panacėja

Dažnai atsakymu į menko politinio dalyvavimo problemą Lietuvoje laikomas elektroninis balsavimas. Visgi vargu ar tai yra panacėja, o Lietuva neatrodo pasiruošusi šiam šuoliui.

Visų pirma apskritai sunku pasitikėti Vyriausiąja rinkimų komisija. Patirtis rodo, jog inovacijos sukelia problemų – įvedus tiesioginius merų rinkimus, tris merus reikėjo rinkti pakartotinai. Per 2016-ųjų Seimo rinkimus saugumo sistemose buvo akivaizdžių spragų.

Elektroninis balsavimas nėra tik balsavimas internetu. Pasaulyje yra naudojamos ir elektroninės biuletenių  skaičiavimo ar prie interneto prijungtos balsavimo mašinos. Lietuva iškart nori šokti prie sudėtingiausių technologijų, kaip tai darė estai.

Visgi estai ne veltui išrado „Skype“. Valstybė yra žymiai labiau skaitmeninta, egzistuoja netgi elektroninė pilietybė. Be estų, panašias elektronines sistemas naudoja Naujasis Pietų Velsas Australijoje, kai kurios apygardos Kanadoje, kurį laiką užsienyje gyvenantys prancūzai galėjo balsuoti internetu. Sistemas rimtai testavę norvegai nusprendė atsitraukti.

Estijoje elektroninis balsavimas populiarėja, bet nėra taip, jog išskirtinai tarp jaunimo. Politologas Kristjanas Vassilas skaičiavo, kad internetinio balsavimo įvedimas rinkimų aktyvumą užaugino 3–4%. Nicole Goodman ir Rodney Smithas nenustatė, jog elektroninis balsavimas būtų paveikęs rinkimų aktyvumą Naujajame Pietų Velse ir Kanadoje.

Ar Estija yra sėkmės istorija? Vienareikšmio atsakymo nėra. Auditoriai iš Mičigano universiteto buvo nustatę didelių saugumo spragų sistemoje. Sprendimas įsivesti internetinį balsavimą nėra vienkartinis – sistemą reikia nuolat naujinti ir tobulinti. Galiausiai, augant Rusijos kibernetiniam aktyvumui, mes net ne visada galėtume būti tikri dėl savo rezultatų tikrumo – programišių taikiniu galėtų būti kiekvieno rinkėjo kompiuteris. Valstybė negali priversti rinkėjų naudoti pažangiausias antivirusines sistemas.

Mokslinėje literatūroje pirmosios „iš tiesų saugios“ sistemos „D-Demos“ ir ESIV aprašytos dar tik pernai, tad jų kelias į praktinį panaudojimą užtruks. Galiausiai testavimas bet kuriuo atveju yra būtinas – reiktų pradėti nuo kelių rinkimų apygardų.

Dvigubos pilietybės galvosūkis

Jaunimas iki 30 metų yra amžiaus grupė, labiausiai palaikanti dvigubos pilietybės liberalizavimą. Tačiau tai irgi nėra ir nebus panacėja politiniam dalyvavimui paskatinti. Esminis klausimas šioje srityje būtų apskritai paprastinti balsavimą emigrantams.

Dabar prieš kiekvienus rinkimus reikia registruotis internetu, užsiregistravusieji gali gauti biuletenius ir balsuoti paštu arba atvykti į konsulinę įstaigą. Artėjant rinkimams, užsiregistravusieji paskutiniam balsavimui gauna el. pašto priminimus.

Jeanas-Michelis Lafleuras tarp pagrindinių priemonių, išplečiančių diasporos dalyvavimą, mini galimybę registruotis internetu, vienkartinę registravimosi balsuoti prievolę, rezervuotas vietas užsienyje gyvenančių piliečių atstovams.

Rytų ir Vidurio Europos šalių diasporos balsavimą tyręs Filipas Kostelka pažymi, kad nė vienoje šalyje emigrantai nėra politiškai aktyvūs. Rinkiminį dalyvavimą skatina registracijos paprastumas ir tai, kokio dydžio yra diasporos bendruomenės – aktyviau balsuojama ten, kur bendruomenės formuojasi etniniu pagrindu. Tyrėjas nustatė, kad emigracija regione rinkiminį aktyvumą sumažina vidutiniškai 8,5%.

Jeanas-Michelis Lafleuras mano, kad ateityje plėsis bendradarbiavimas tarp skirtingų šalių. Jau dabar būta atvejų, kai Italijos demokratų partija agituoja savo šalyje gyvenančius Vokietijos piliečius balsuoti už socialdemokratus – vokiečių socialdemokratai analogiškai elgėsi per parlamento rinkimus Italijoje.

Turkų politikų vizitai į Vakarų Europą net sukėlė diplomatinę įtampą tarp Hagos ir Ankaros, o Bolivijos politikai netingi nuskristi prieš rinkimus į Ispaniją.

Visgi diasporos galią labiausiai parodė Klauso Iohannio pergalė 2014 m. Rumunijos prezidento rinkimuose. Tai, kad emigrantai nespėjo atiduoti savo balsų tam skirtose vietose užsienyje, išprovokavo milžiniškus protestus prieš premjerą Victorą Pontą, o tai neabejotinai galėjo turėti įtakos ir antrojo turo, kurį V. Ponta pralaimėjo, rezultatams.

Tekstas parengtas pagal konferencijoje Demokratija Lietuvoje – plėsti ją ar ne?“ skaitytą pranešimą „Jaunimas ir rinkimai“. Tai antroji teksto dalis, pirmąją skaitykite čia