Rusijos prezidento Vladimiro Putino negalima vadinti makiavelininku, teigia politinės filosofijos doktorantas Vilniaus universitete Simas Čelutka. Pasak jo, įsišaknijęs makiavelizmo kaip amoralaus politikų elgesio vaizdinys yra neteisingas.

„Makiavelio įsitikinimu, didžiausios šlovės nusipelno tas, kuris iš autokratinės santvarkos sugeba palaipsniui sukurti tvarią ir didingą respubliką ir rūpinasi jos piliečių gerove“, – tvirtina S. Čelutka. Ir ragina iš naujo įvertinti kur kas subtilesnį, nei dažnai įsivaizduojama, florentiečio požiūrį į politiką.

Esame įpratę girdėti, kad gudrūs, amoralūs, savanaudiški politikai ar veikėjai vadinami makiavelininkais. Po Krymo aneksijos apie Rusijos prezidentą V. Putiną sakyta, kad jis esąs puikus makiavelininkas. Su tokiu makiavelizmo vaizdiniu susiduriame ir kultiniuose serialuose: „Sostų karai“, „Kortų namelis“, „Jaunas popiežius“, „Sopranai“.

Vis dėlto šis vaizdinys ne visai atitinka paties Makiavelio raštų prasmę. Pasižiūrėję į kitus florentiečio veikalus bei „Valdovo“ aštuntąjį skyrių pamatytume, kad iš tiesų jis atstovauja respublikos idėjai, o ne vienvaldžių valdovų žiaurumui ar apsukrumui. 

Žvelgiant iš Makiavelio perspektyvos, V. Putino populiarumo reitingas Rusijoje nelaikytinas šlove. Jis nesukūrė piliečių gerovę ir orumą užtikrinančios santvarkos. Putinizmas pastatytas ant kriminalinio pamato ir nekaltų čečėnų, sirų, ukrainiečių, gruzinų, Rusijos opozicionierių ir nepriklausomų žurnalistų gyvybių. Nusikaltimai žmogiškumui negali būti laikomi šlovingais.

„Bernardinai.lt“ drauge su Valstybės pažinimo centru kviečia geriau pažinti skirtingų laikotarpių politinę mintį ir atpažinti ją šiandienos politiniame mąstyme. Atitinkamo laikotarpio politinės minties idėjas pristato filosofai doc. dr. Naglis Kardelis ir prof. Alvydas Jokubaitis, dalinamės a. a. prof. Leonido Donskio geriausių grožinės literatūros kūrinių rekomendacijomis ir jaunosios kartos akademikų pasisakymais apie jų atspindžius šiandien. Kiekvieną mėnesį – naujos politinės minties tradicijos pristatymas: balandį skiriame antikinei, gegužę – krikščioniškajai, birželį – moderniajai, liepą – liberaliajai, rugpjūtį – marksistinei, o rugsėjį – postmoderniajai politinei minčiai.

Bernardinai.TV