Jėzus kalbėjo savo mokiniams: 
    "Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: 'Mylėk savo artimą' ir neapkęsk priešo. O aš jums sakau: mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus, kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai; jis juk leidžia savo saulei tekėti geriesiems ir blogiesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų. 
    Jei mylite tik tuos, kurie jus myli, ką gi užsitarnaujate? Argi taip nesielgia ir muitininkai? Ir jeigu sveikinate tiktai savo brolius, ką gi ypatingo nuveikiate? Argi to nedaro ir pagonys? Taigi būkite tokie tobuli,kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas". 

Skaitiniai E1 (150)

2 Kor 8, 1–9: Kristus dėl jūsų tapo vargdieniu

Ps 146, 2. 5–6ab. 6c–7. 8–9a. P.: Mano siela, Viešpatį garbink!


 

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Mindaugas Malinauskas SJ

Šiandienos Evangelijos ištraukoje Jėzus kaip dieviškojo įstatymo davėjas žengia labai naują ir unikalų žingsnį. Kalba apie tai, kas svarbiausia gyvenime, ir dar labiau – svarbiausia amžinybėje: tai yra meilė, apglėbianti net priešus.

Pasirodo, kad Dievas, kuris išsirinko tautą, išskirdamas ją iš visų kitų, rodydamas palankumą ir asmeniškai atsiliepdamas į jos maldas bei prašymus, iškeldamas ir sureikšmindamas jos vertę, pasirodo, dabar lygiai taip pat myli visus ir kiekvieną, net ir savo išrinktosios tautos priešą. Pasirodo tas, kuris atrodė nenorimas, priešiškas ir net trukdantis dieviškajai tvarkai, yra mylimas. O ir tie, iki šiol susipratę Dievo išrinktieji, įgauna naują užduotį: mylėdami priešus parodyti jiems Dievo meilę. Prasiplečia perspektyva – nuo asmeninio susiformuoto pasaulio iki dieviško žvilgsnio – matyti kitus iš Dievo perspektyvos. Ir tai nėra vien gražios mintys pasigėrėti, bet esminis Dievo vaikų bruožas: „kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai“.

Sunku mylėti priešą? Tuomet melskis už jį. Ir čia paaiškėja teisingos maldos vaisiai: maldoje priešas tampa matomas mylinčiu Dievo žvilgsniu, kuriam suteikiamas ir lietus, ir saulė – natūralios, prigimtinės dovanos, tos pačios, kokios yra skirtos ir tau.

O kaip su antgamtinėmis dovanomis? Ar gali būti, kad priešiškai nusiteikusiems Dievas neteikia antgamtinių dovanų? Greičiausiai teikia savitu būdu, tačiau, matyt, tik Dievo vaikai sugeba teigiamai ir teisingai sureaguoti ir šias dovanas priimti. Dėl to gali ne tik atleisti priešams, bet ir mylėti juos, žvelgdami į juos dievišku žvilgsniu.

Šis procesas ir yra augimas dangiško Tėvo tobulume: kai gyvename ne vien pagal prigimtinę tvarką, bet, atsiliepdami į Dievo malonę, žengiame tolesnį žingsnį.

Pabaigai – svarbu gerai suvokti, ką reiškia Jėzaus palyginimas apie Dievo vaikus ir pagonis, tai yra išpažinėjus kitų religijų ir muitininkų – tai yra tų, kurie negyvena pagal Dievo tvarką: „Jei mylite tik tuos, kurie jus myli, ką gi užsitarnaujate? Argi taip nesielgia ir muitininkai? [...] Argi to nedaro ir pagonys?“ Tai nėra pagrindas niekinti ir nuvertinti kitus, bet suvokus, ko Jėzus nori iš kiekvieno, melstis už juos, kad ir jie gautų malonę mylėti savuosius priešus. Atleidžiant jiems ir meldžiantis už juos, įsijungti į Tėvo tobulumą.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai