Trečiadienio rytą Lietuvos jaunimo dienų savanoriai iš įvairiausių Lietuvos kampelių suvažiavo į sostinę – visą šią savaitę Vilniaus miestas taps kelių šimtų savanorių namais. Daugeliui jų Vilnius atrodo nepažįstamas ir net baugus. Pirmoji Lietuvos jaunimo dienų savanorių užduotis – įveikti orientacinį žaidimą.

Orientacinio žaidimo startas – Šv. Kazimiero bažnyčia. Pasiskirstę beveik į penkias dešimtis komandų, nusišypsoję komandos draugams ir (ne)sėkmingai pabandę įsiminti jų vardus keliaujame susipažinti su Vilniaus senamiesčiu. Užduotis – naudojantis žemėlapiu rasti paslėptas užuominas – raides – iš kurių reikia sudėlioti žodį. Pasileidžiame saulėtu Senamiesčio grindiniu. Raidės slepiasi ir Rotušės aikštėje, ir Vilniaus sienos bastėjoje, ir Aušros vartuose, ir Lazdynų Pelėdos skvere, tačiau nuo žvitrių savanorių akių pasislėpti sunku – savanoriai greitai suranda paslėptas užuominas, sudėlioja gardų žodį „kotletas“ ir jau ima džiūgauti sėkmingai įveikę pirmąją savanorišką užduotį, tačiau džiaugtis pergale dar gerokai per anksti! Laukia antrasis orientacinio etapas.

Komandos nariai vieni kitiems šypsosi dar plačiau, vieni kitus jau drąsiai vadina vardais ir vaišina užkandžiais, pasislėpusiais ryškiai mėlynose naujutėlaitėse savanorių kuprinėse. Patraukiame susipažinti su miesto centru. Antroji užduotis – naudojantis žemėlapiu rasti paslėptas užuominas, išspręsti galvosūkį ir surinkti pasislėpusius raidžių junginius. Savanorių akys išvysta dar daugiau gražiosios sostinės – keliaujame Vokiečių gatve, aplankome Stanislovo Moniuškos skverą, Vinco Kudirkos, Katedros ir Simono Daukanto aikštes, pasisveikiname su Kristijonu Donelaičiu, dar užsukame į Konstantino Sirvydo skverą ir žygį baigiame Rotušės aikštėje. Iš surinktų raidžių junginių nesunku pasakyti, kokia frazė slepiasi: „Savanoris – tiesai brolis“!

Po ilgo susipažinimo, įsikūrimo bei pirmųjų darbų dienos ir šv. Mišių, savanorių bazėje – Vytauto Didžiojo gimnazijoje – visų savanorių laukė skani vakarienė bei linksmavakaris. Ko jau ko, bet linksmybių čia tikrai netrūko! „Nešpietniems bernams“ vos užgrojus pirmuosius akordus, jaunimas iškart ėmė judėti į taktą, o po kelių akimirkų visi jau šoko vorele. Muzikantai grojo visiems iki skausmo žinomas melodijas, pavyzdžiui, polką su ragučiais, „Kalinką“, „Pasėjau linelį“, „Stovi malūnas prie kelio“ ir kitas. Tačiau jaunimui, rodės, muzika buvo ne tokia svarbi. Vos suskambus naujai dainai, visi lyg ilgai repetavę imdavo šokti: tai suburdami didžiulį ratą, tai akimirksniu susirasdami porą. Linksmybių nesudrumstė nei kartkartėmis praslinkdavęs lietus: jaunose širdyse degė džiaugsmas, o veiduose – raudonis.

Savanoris nebūtų savanoris, jei nerastų kokio darbo! Tad dalis savanorių linksmybių atsisakė ir gimnazijos valgykloje jau dirbo paruošiamuosius LJD darbus.

Antroji pasiruošimo diena prasidėjo malda Šv. Kazimiero bažnyčioje. Ten savanorius aplankė ir policijos atstovai, išklausėme medikės instruktažą. Šiandien iki pat vakaro savanoriai darbuojasi pasiruošimo komandose, o vakare laukia vigilija ir šv. Mišios.