Atsiranda vis daugiau mokytojų, kurie integruoja technologijas į savo pamokas. „Technologijos padeda sužadinti vaikų smalsumą“, − paaiškina Stasė Riškienė, Kuršėnų Pavenčių mokyklos anglų kalbos mokytoja, 2016 m. pelniusi inovatyviausio kalbų mokytojo (gimtosios ir užsienio) nominaciją. Ji teigia, kad svarbu sukurti tokią atmosferą, kad vaikai įsitrauktų į ugdymo procesą net to nejausdami, ir mano, kad svarbu atrasti tas priemones, kurios neleistų užgesti vaikų smalsumui.

„Mano pamokos beveik niekada nebūna vienodos, jos keičiasi priklausomai nuo aktualijų, technologinių ar pedagoginių naujovių bei nuotaikos. Be abejo, kiekvienoje pamokoje yra uždavinys, medžiagos įtvirtinimas bei į(si)vertinimas, tačiau šios dalys įgyvendinamos ir susiejamos taikant įvairius metodus bei priemones, dažnai pasitelkiant pačių mokinių pagalbą bei idėjas“, − teigia S. Riškienė ir pasakoja, kad visuomet stengiasi ugdymo procesą priartinti kuo arčiau mokinių gyvenimo bei aplinkos.

„Būtent technologijos yra viena priemonių, padedančių sužadinti mokinių smalsumą ir leisti patirti atradimo bei kūrybos džiaugsmą. Technologijos yra mokinių ir mūsų gyvenimo dalis, ir jų vaidmuo ateityje tik stiprės, todėl mes jokiu būdu negalime jų ignoruoti. Nenorint mokytis naudotis technologijomis ar investuoti į jas, išgalvojami įvairiausi mitai: neva technologijos žlugdo bendravimą, kenkia mokinių raštingumui ar siekia pakeisti mokytoją. Priešingai − dar niekada bendrauti nebuvo taip lengva kaip dabar, o jei technologijos tinkamai naudojamos – jos padeda pasiekti ir puikius mokymosi rezultatus.“

Staselė pabrėžia, kad sėkmingo ugdymo proceso receptas yra nuolatinis stebėjimas ir vertinimas, kurie metodai veikia. Pasak jos, tai geriausia daryti kasdien, pasitelkiant į pagalbą pačius mokinius, kurie analizuoja savo pažangą: „Jeigu metodas padeda pasiekti kiekvieną mokinį pamokoje ir įtraukti jį į mokymosi veiklą – jis veikia! Kartu su mokiniais stebime mokymosi rezultatus. Pavyzdžiui, per pirmuosius mokslo metų mėnesius pastebėjome, kad kur kas geriau sekasi mokytis naujų žodžių su programėle „Quizlet“: pakilo mokinių pažymiai, ypač pagerėjo tarimas, nes visi žodžiai programėlėje yra įgarsinti.“

Staselė pasakoja, kad parinkdama mokymo metodus vadovaujasi ir mokslinių tyrimų išvadomis, taip pat daug žinių ir patirties suteikia įvairios konferencijos. Naujausia jų – „Švietimo ateitis“ – vykusi Florencijoje, kurioje dalyvavo apie 200 dalyvių iš 42 šalių. Ši konferencija − tai vienas inovatyviausių mokytojų apdovanojimų prizų.

Ji džiaugiasi, kad konferencijos metu gautas žinias išbandys ir praktiškai − pirmiausia platformą qwizmodo.com, skirtą interaktyvioms prezentacijoms, ir programėlę „soundOscope“, kurią sukūrė konferencijoje sutiktas kolega iš Šveicarijos.

Tačiau švietimo bendruomenės technologijų eksperte vadinama S. Riškienė atkreipia dėmesį, kad ne vien įgytos žinios yra svarbu mokytojams: „Dažnai tik paklausęs lektorių iš kitų šalių ir pažvelgęs iš šalies į save supranti, kad eini teisingu keliu, kad tai, ką darai, yra svarbu ir būtina šiandienos mokiniui. Aš asmeniškai supratau, kad tai, ką dabar daro projektas „iKlasė” ir dauguma šiuolaikiškai dirbančių Lietuvos mokytojų bei mokyklų, ir yra švietimo ateitis, t. y. mes einame teisingu keliu.“

Jau ne vieną konferenciją aplankiusi S. Riškienė teigia pastebinti, kad užsienyje ir Lietuvoje ugdymo būdai skiriasi: „Užsienyje daugiau patyriminio bei projektinio mokymo, mokymosi bendradarbiaujant ar net mokymosi dalyvaujant bendruomenės veikloje (padedant tiems, kuriems reikia pagalbos, rūpinantis socialinę atskirtį patiriančiais bendruomenės nariais ir kt.). Mums čia reikia pasistengti. Ypač patiko konferencijoje išgirsta mintis: „Mūsų švietimas per ilgai buvo sudėliotas į dėžutes (klasių, dalykų, vertinimo ir panašiai). Pats metas išlipti iš jų ir pradėti mąstyti plačiau, drąsiau bei kūrybingiau (ang. out of the box). Tai ir turėtų būti mūsų kryptis.“