Kęstutis Navakas „Gero gyvenimo kronikos“: esė. Vilnius: „Tyto alba“, 2017 m. Dailininkė – Asta Puikienė

10 punktų apie knygą

1. Pirmasis jos leidimas išėjo 2005-aisiais, buvo išsyk išpirktas, o ieškančiųjų yra ligi šiol.

2. Šis, antrasis, leidimas nėra pakartojimas. Knyga papildyta 10 tekstų, rašytų toje pačioje komercinių kioskelių epochoje (1994–1996 m.).

3. Pirmasis leidimas pelnė J. Lindės-Dobilo premiją, „Poezijos pavasario“ prizą už geriausią eseistiką, „Mūzų malūno“ prizą ir buvo nominuotas Metų knygos rinkimuose.

4. Valdemaras Kukulas apie knygą rašė: „Intensyvus K. Navako žaidimas kultūriniais, intelektualiniais, socialiniais kontekstais kuria šio autoriaus kultūrinės laikysenos ir pasaulėžiūrines dominantes: taip nei Bachas, nei Beethovenas, nei dar kas nors neturėjo to ar ano, bet kaunietis tai turi ir amžiams turės.“

5. O štai ką apie knygą rašė Viktorija Šeina: „Nesvarbu, ar eseistas aprašo tarptautinį literatūrinį renginį, nuobodų savaitgalį ar libreto vertimo „kančias“, – visa tai jo tekste pavirsta elegantiška, žavia ir būtinai juokinga miestiška „istorija“.“

6. Knygą sudaro ir esė įprasta prasme, ir daugybė itin bohemiškos memuaristikos, ir humoreskos su tų laikų realijomis.

7. Veik viskas, kas aprašoma, vyko iš tiesų, nors kartais tuo sunku patikėti.

8. Tai vienintelė mano knyga, siųsta į Baltarusijos kalėjimą, nes kaliniai paprašė.

9. Tai vienintelė mano knyga, kurią paskolinus niekas nesiteikdavo grąžinti.

10. Tai knyga, kuri niekaip neleis jums nuobodžiauti, kad ir kiek stengtumėtės.

Kęstutis Navakas