EPA nuotrauka

Praėjusią savaitę Vatikano radijas pranešė apie Dieviškojo kulto ir sakramentų disciplinos kongregacijos birželio viduryje paskelbtą aplinkraštį dėl Eucharistijai skirtos duonos ir vyno. Pranešimas atkreipė pasaulio žiniasklaidos dėmesį. Vatikanas uždraudė begliutenes ostijas – tokia antraštė apibendrintų jos reakciją. Ką dabar daryti tikintiesiems, vengiantiems gliuteno ar sergantiems celiakija?

Iš tiesų dokumentas tik dar sykį patvirtino anksčiau nustatytas normas, nieko naujo neuždraudė ir nepaskelbė. Taip, šv. Komunijos paplotėliai visiškai be kviečių baltymų netinkami Eucharistijai, tačiau atsižvelgiant į sergančiuosius leidžiama naudoti mažai gliuteno turinčias ostijas.

Anksčiau duona ir vynu, kurie šv. Mišių metu perkeičiami į Kristaus kūną ir kraują, rūpindavosi religinės bendruomenės, o šiandien eucharistinę medžiagą galima pirkti parduotuvėse ar net internete. Pasikeitus situacijai, popiežiaus Pranciškaus prašymu vyskupams priminta, kad sakramento galiojimui duona ir vynas turi atitikti tam tikras normas. Pavyzdžiui, duona turi būti grynai kvietinė, šviežia. Eucharistijai netinka iš kitokių grūdų kepama duona arba su tokiu kiekiu priemaišų, kad jos nebegalima vadinti kvietine. Netinka į ją įmaišyti vaisių, cukraus ar medaus. O vynas turi būti natūralus, be priedų, iš vynmedžio vaisių. Draudžiama Eucharistijai naudoti vyną, kurio kilmė ar tinkamumas kelia abejonių. Vyno negalima pakeisti kitu gėrimu.

Evaldo Lasio nuotrauka

Tam tikras sąlygas turi atitikti ne tik gaminys, bet ir gamintojas: Eucharistiją ruošiantys asmenys turi atlikti savo darbą sąžiningai, atsakingai, gerai. Šiuolaikiniame pasaulyje pagarba sakralumui mąžta, todėl aplinkraštyje nurodoma, kad vyskupų konferencijų lygiu sprendžiama, kas užtikrins eucharistinės medžiagos tinkamumą. Tikrinti, ar duona ir vynas, per šv. Mišias tapsiantys Kristaus kūnu ir krauju, yra deramai gaminami, saugomi ir platinami, gali, pavyzdžiui, viena ar kelios religinės kongregacijos, kitos Bažnyčios institucijos.

Ką daryti jautriems gliutenui, sergantiems celiakija ar negalintiems vartoti įprastai fermentuoto vyno? Duona visai be gliuteno netinkama Eucharistijai, teigia Dieviškojo kulto ir sakramentų disciplinos kongregacija, tačiau jo kiekis gali būti sumažintas iki būtino duonai pagaminti, nekeičiant jos prigimties. Vietoje vyno galima naudoti šviežias vynuogių sultis, saugomas jų prigimties nekeičiančiu būdu, pavyzdžiui, šaldymu. 

Amerikiečių laikraštis „Washington Post“ rašo, kad JAV daugėja žmonių, besilaikančių begliutenės dietos. Ji populiari ne tik tarp celiakija sergančiųjų, o „gluten free“ (liet. begliuteniai) produktai tapo tikrų tikriausia mada. Dėl šios priežasties dalis protestantų bažnyčių Amerikoje komunijai ėmė naudoti begliutenę duoną. Kilo diskusijos ir tarp amerikiečių katalikų: gal Vatikanas leistų paplotėlius gaminti iš ryžių, o vietoje vyno naudoti palmių sulą?

Nors esama teologų, teigiančių, kad duona ir vynas tėra simboliai, Bažnyčia moko, kad pats Jėzus įsteigė Eucharistiją Didįjį ketvirtadienį, su mokiniais valgydamas duoną ir gerdamas vyną Paskutinės vakarienės metu. „Kristus neįsteigė Eucharistijos kaip ryžių ir sakės ar batatų ir porterio [...] Žmonėms tai gali atrodyti mažmožis, bet Katalikų Bažnyčia du tūkstančius metų sprendė, kaip būti ištikimai Kristui net ir smulkmenose“, – „Washington Post“ cituoja Katalikų universiteto Vašingtone profesorių Chadą Pecknoldą.

Be to, Kristus pats save prilygino kviečio grūdui ir vynmedžiui. Iš Evangelijos pagal Joną: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei kviečio grūdas kritęs į žemę nemirs, jis liks vienas, o jei mirs, jis duos gausių vaisių“ ir „Aš esu vynmedis, o jūs – šakelės. Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių.“ 

Pieter Paul Rubens, Paskutinė vakarienė, 1632 m.

Daugiausia paplotėlių šv. Komunijai iš religinių gamintojų JAV parduoda Nuolatinės adoracijos benediktinių kongregacija, šios vienuolės pirmosios pradėjo kepti ir mažai gliuteno turinčias ostijas. Įprastame paplotėlyje yra apie 22 miligramus gliuteno, o mažai gliuteno turinčiame – apie 10 miligramų tokios medžiagos. 

„Katalikų naujienų tarnyba“ cituoja kunigą Josephą Faulknerį, kuriam celiakija buvo diagnozuota prieš devynerius metus. Gavęs leidimą iš Linkolno vyskupystės, kuriai priklauso, šv. Komunijai naudoja mažai gliuteno turinčias ostijas. Duonos netoleruojantis kunigas suvartoja 8–9 didelius paplotėlius su mažai gliuteno per savaitę ir dėl to prasčiau nesijaučia. Tokių ostijų negalintys priimti kunigai su vyskupo leidimu gali priimti šv. Komuniją tik vyno pavidalu, tačiau tokiu atveju jie negali celebruoti šv. Mišių vieni ar vadovauti koncelebracijai.

Tikintieji taip pat gali paprašyti šv. Komunijos tik vyno forma (tiesa, iš kitos taurės, nei gėrė kunigas, mat į ją įleidžiama ostijos dalelė) arba paprašyti konsekruoti jų pačių turimą ostiją su mažu kiekiu gliuteno. Tai aktualu keliaujant, nes ne visos parapijos gali turėti tokių paplotėlių.

Gliutenas – apibendrintas baltymų, esančių kviečiuose (gliadinas), rugiuose (sekalinas) ir miežiuose (hordeinas) pavadinimas. Celiakija – autoimuninė genetinė virškinamojo trakto liga, kai organizmas netoleruoja gliuteno. Skaičiuojama, kad celiakija serga vienas iš šimto planetos gyventojų.