Sylwia Bartyzel/Unsplash.com nuotr.

Neseniai sugrįžau iš savo gyvenimo kelionės, per kurią aplankiau Galapagų salas, kuriose Charlesas Darwinas suformulavo pirmąsias hipotezes apie natūralią atranką ir rūšių kilmę, ir Maču Pikču – aukštai, Peru kalnuose, kone tobulai išsilaikiusius Inkų tvirtovės griuvėsius. Buvo keista iš taip toli girdėti atgarsius politinio šurmulio, kuris pastarąsias savaites įtraukė Britaniją. Klausiau savęs, ar žvelgdamas į įvykius iš tokios distancijos galiu padaryti kažkokių vertingų įžvalgų?

Užduodamas sau šį klausimą, užmečiau akį į sakinį, kuris priskiriamas Darwinui, ir buvo užrašytas ant laivo, kuriuo plaukėme, vidinės sienos. „Išgyvens ne stipriausieji ar protingiausieji, tačiau tie, kurie geriausiai prisitaikys prie pokyčio.“ Tada man toptelėjo mintis, kad būtent tai ir yra didžiąją dalį pasaulio, įskaitant ir Britaniją, apėmusio šurmulio šerdis.

Gyvename bene sparčiausių ir dramatiškiausių pokyčių, kokius tik pasaulis kada nors regėjo, metu. Visa tai suskaldė visuomenes į tuos, kurie priima pokytį, ir tuos, kurie jaučia jo keliamą grėsmę dėl visų ekonominių, socialinių ir kultūrinių viso to padarinių. Pokytis grėsmingas. Tai yra viena priežasčių, kodėl išnyksta rūšys, kultūros ar net civilizacijos. Retai kada pasaulis kito greičiau ir nepertraukiamiau nei kad dabar.

Tada aš atsigręžiau į savo tikėjimo istoriją klausdamas, kas judaizme įkvėpė mano protėvius judėti į priekį per visus amžius, nežinant, kada nutiks kitas masinis išvarymas ar persekiojimai, nenutuokiant, ar šiandienos draugai netaps rytojaus priešais. Kas tikėjime įkvepia žmonėms drąsos susidoroti su pokyčiais?

Trys dalykai. Pirmiausia, mes niekada nepraradome tapatybės jausmo, nurodančio, kas esame ir kodėl. Per visas šventes atmindavome savo protėvių kelionę per laukymes laisvės link. Antra, mes niekada nepraradome vilties, kad Dievas lydi mus kelyje, kad ir kaip toli jis kartais atrodytų esąs. Trečia, mes niekada nepamiršome savo kelionės tikslo – teisingumo, atjautos ir taikos pasaulio, kurio dar nepasiekėme, tačiau kurį bent iš tolo regime akies krašteliu. Jei atmeni, iš kur eini, kur ir kodėl keliauji, tai gali susidoroti su pokyčiais, nes turi nekintantį vertybių žemėlapį.

Veikiausiai mums visiems dabar reikia šiek tiek tikėjimo, kuris padėtų be baimės persiirti per visą šį pokyčių sūkurį. 

Iš Rabbisacks.com vertė Donatas Puslys