Immanuelio Kanto kūriniai – „Sprendimo galios kritika“, „Praktinio proto kritika“, „Grynojo proto kritika“ – yra įspūdinga ekskursija po žmogiško proto pastatą, teigia Vilniaus universiteto filosofijos doktorantė Aistė Noreikaitė. 

Anot jos, I. Kantas parodo, kad žmogus gali atsispirti negatyviems asmeniniams polinkiams, manipuliacijai, propagandai, peržengti asmeninius interesus dėl gero veiksmo, pasielgti teisingai net ir sunkiausioje situacijoje. Tai įkvepianti žmogiškos laisvės ir paties žmogiškumo samprata. 

Trys Immanuelio Kanto kritikos  įspūdinga mūsų patyrimo, mąstymo ir sprendimo struktūra. Tai modelis, padedantis pamatyti, kaip veikia mūsų protas. Galime išvysti, kaip skirtingi jusliniai patyrimai virsta vienu suvokiamu daiktu, suprasti, kaip galime mąstyti tokius abstrakčius dalykus kaip valstybė, tauta ar Dievas. 

Kantas buvo įsitikinęs, kad būtent laisvė išskiria žmogų iš kitų gamtos tvarinių. Tačiau kalbama ne apie laisvę daryti bet ką, greičiau laisvė yra gebėjimas bet kurioje situacijoje vadovautis protu. Tik juo vadovaudamiesi esame savarankiški, o ne emocijų, troškimų ar instinktų valdomos marionetės. Dar daugiau – protas leidžia būti ne tik laisviems, bet ir geriems. 

Gindamas būtent tokią laisvę Kantas gina ir mūsų atsakomybę bei orumą, teises ir pareigas. Jos esminės sąmoningiems demokratinių valstybių piliečiams. Šiandien ypač svarbus gebėjimas išlaikyti savo proto sprendimą, nepasiduoti išorinėms įtakoms. Būtent šį gebėjimą nepasiduoti Kantas gina kaip mūsų asmenybių orumo pagrindą.

„Bernardinai.lt“ drauge su Valstybės pažinimo centru kviečia geriau pažinti skirtingų laikotarpių politinę mintį ir atpažinti ją šiandienos politiniame mąstyme. Atitinkamo laikotarpio politinės minties idėjas pristato filosofai doc. dr. Naglis Kardelis ir prof. Alvydas Jokubaitis, dalinamės a. a. prof. Leonido Donskio geriausių grožinės literatūros kūrinių rekomendacijomis ir jaunosios kartos akademikų pasisakymais apie jų atspindžius šiandien. Kiekvieną mėnesį – naujos politinės minties tradicijos pristatymas: balandį skiriame antikinei, gegužę – krikščioniškajai, birželį – moderniajai, liepą – liberaliajai, rugpjūtį – marksistinei, o rugsėjį – postmoderniajai politinei minčiai.

 

 

 

 

Bernardinai.TV