Jėzus ėmė priekaištauti miestams, kuriuose buvo padaryta daugumas jo stebuklų, kad jie neatsivertė:
    „Vargas tau, Chorazine! Vargas tau, Betsaida! Jeigu Tyre ir Sidone būtų įvykę tokie stebuklai, kokie padaryti pas jus, jie seniai būtų atsivertę ir apsirengę atgailos maišais bei pasibarstę pelenais. Todėl gi sakau jums: Tyrui ir Sidonui bus lengviau teismo dieną negu jums!
    Ir tu, Kafarnaume, negi būsi išaukštintas iki dangaus? Tu nugarmėsi iki pragaro! Jeigu Sodomoje būtų įvykę tokie stebuklai, kokie įvyko tavyje, ji būtų išlikusi iki šios dienos. Todėl sakau jums: Sodomos žemei bus lengviau teismo dieną negu tau“.

Iš 2, 1–15a: Jį pavadino Moze, nes buvo iš vandens ištrauktas

Ps 69, 3. 14. 30–31. 33–34. P.: Nuolankieji, ieškokite Dievo, ir atgis jūsų širdys.


Evangelijos skaitinį komentuoja Vincas Kolyčius (1922-2013)

Ką mums šis Evangelijos skyrelis pasako? Gal parodo kokią nuodėmę, kurios turėtume vengti? Ką galėtume prisitaikyti sau? Skaitydami Šventąjį Raštą visada turėtume sau kelti panašius klausimus.

Jeigu Jėzus šiandien aplankytų mūsų Lietuvą, mūsų parapiją, mūsų bendruomenę, ką Jis pasakytų? Gal Jis duotų panašų perspėjimą, kaip Jis davė Chorazinui ir Betsaidai? Vargas tau, vargas tau.. Atrodo, kad Jis tuose miestuose padarė daug stebuklų, suteikė daug palaiminimų, tačiau jie visiškai nereagavo, liko indiferentiški. Jie nešaukė, kad Jėzus būtų nukryžiuotas, jie nenorėjo Jo nustumti nuo kalno, jie ir nepripažino Jo nuostabių darbų. Jie nieko nedarė. Jėzus jiems kartojo: „Vargas tau, vargas tau“. Galbūt tuos pačius žodžius Jis kartotų ir mums šiandien.

Pamirštame, kad yra toks dalykas, kaip indeferentiškumo nuodėmė. Matydami Dievo daromus darbus dažnai pamirštame atsakomybę. Apaštalo Jokūbo laiške yra tokia eilutė: „Kas moka daryti gera ir nedaro, tas nusideda“ (Jok. 4, 17). Prisiminkime tą eilutę kitą kartą, kai eisime išpažinties.

„Bet aš nieko nedariau“. Užbaigsiu pasaka. Pragaras buvo perpildytas. Buvo
likusi tik viena vieta, o prie vartų stovėjo žmonių eilutė. Velnių vyresnysis pasiuntė velniuką pas tuos laukiančius žmones ir pasakė, kad įleistų tą, kuris labiausia yra nusidėjęs. Pradėjo visų klausinėti, ką jie yra padarę – nužudę žmonių, buvę vagys, plėšikai ar kitaip nusidėję. Gale stovėjo vienas vyras, tai ir jo paklausė, ką jis daręs. Jis atsakė; „Aš nieko nedariau, turbūt per klaidą čia patekau“. Jis pradėjo aiškintis, kad jis matė žmogų žudant, bet nieko nedarė, matė banką plėšiant, bet neprisidėjo, matė, kaip jo draugai kitus apgaudinėjo ir skriaudė, matė, kaip vagys iš senutės pinigus atėmė ir dar daug kitų dalykų matė, bet jis kartojo: „Aš nieko nedariau“. Velniukas dar jo paklausė: „Ar tu visa tai matei savo akimis?“ Žmogelis atsakė: „Taip“. Tada velniukas tarė: „Broleli, šita likusi vieta tau. Einam!“

Bernardinai.lt archyvas

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai