Vengrijos sostinėje Budapešte įsikūrusiam Vidurio Europos universiteto (CEU) išlikimui kilo grėsmė po to, kai premjero Viktoro Orbano vyriausybė pranešė apie laukiančius Švietimo įstatymo pokyčius.

Žydų kilmės verslininko George‘o Soroso iniciatyva CEU buvo įkurtas 1991 m. Universitetas akredituotas JAV ir Vengrijoje, tačiau savo veiklą vykdo tik Vengrijoje. V. Orbano valdoma dešiniųjų vyriausybė siekia, kad CEU atidarytų filialą Niujorko valstijoje arba priešingu atveju universiteto veikla Vengrijoje bus nutraukta. Be to, naujuose įstatymuose būtų reikalaujama išduoti diplomus, galiojančius tiek Vengrijoje, tiek JAV.

V. Orbano vyriausybės galimi nauji reikalavimai būtų pražūtingi Vidurio Europos universitetui, kadangi lėšų įsteigti naują filialą Niujorko valstijoje nepakaktų, o ir diplomų suteikimo derinimas su vyriausybėmis būtų lėtas, sudėtingas ir galima teigti, kad mažai kas priklausytų nuo paties universiteto. Taigi, įstatymų pataisos CEU padarytų visiškai priklausomą nuo Vengrijos valdančiųjų.

Pagrindinis asmuo, siejamas su CEU yra G. Sorosas. Verslininkas yra labai aktyvus ne tik švietimo srityje, bet ir politikoje. „Business Insider“ žiniomis, G. Soroso Atviros visuomenės fondas, siekiantis socialinio teisingumo, yra išleidęs daugiau nei 1,6 mlrd. JAV dolerių demokratijos plėtrai Rytų Europoje bei 1,5 mlrd. siekiant demokratinių reformų imigracijos, baudžiamojo teisingumo klausimais JAV.

G. Soroso investicijos nelieka nepastebėtos V. Orbano, kuris portalui „Forward“ teigė, kad Vengrijos galia yra žymiai mažesnė nei finansų spekulianto G. Soroso, kuris savo veiksmais kenkia šaliai. V. Orbano vyriausybė pradėjo vykdyti kampaniją prieš G. Sorosą, kuri tikrai nepadeda išspręsti CEU išlikimo klausimo ir tik supriešina visuomenę. Iškyla klausimas, ar pertvarkos, tiesiogiai turinčios įtakos CEU išlikimui, yra grynai švietimo klausimas, ar tai V. Orbano siekis sužlugdyti G. Sorosą?

Tarp V. Orbano ir G. Soroso esama didelių nesutarimų dėl pabėgėlių. G. Sorosas savo straipsnyje „This is Europe’s Last Chance to Fix Its Refugee Policy“ (publikuotame tinklalapyje „Foreign Policy“) teigia, kad Europai reikalingas griežtesnis sienų saugojimas ir kiekviena valstybė turi pagal galimybes turi priimti ir suteikti atitinkamas sąlygas pabėgėliams. Išsakytas požiūris įplieskė nesutarimus tarp verslininko ir premjero, trunkančius beveik metus laiko.

Vengrijoje vykdomoje kampanijoje prieš G. Sorosą yra įtraukta dauguma dalis žiniasklaidos. Miestuose galybė reklaminių skydų su besijuokiančio verslininko atvaizdu ir užrašais „Neleiskime Sorosui juoktis paskutiniam“. Tokiomis ir panašiomis reklamomis Vengrijos vyriausybė stengiasi atkreipti dėmesį ir sudaryti įspūdį, jog G. Sorosas ketina atvežti į Europą ir Vengriją dešimtis tūkstančių pabėgėlių.

„EUobserver“ išanalizavus Vengrijos žiniasklaidą paaiškėjo, kad naujos televizijos stotys, beveik visi regioniniai leidiniai, internetiniai naujienų tinklalapiai bei radijo stotys yra kontroliuojamos V. Orbanui pavaldžių ministrų. „Mertek Media Monitor“ žiniasklaidos analitikas Gaboras Polyakas teigia, kad ši rinka Vengrijoje yra priklausoma nuo verslininkų, kurių rankas yra surišę politikai ir valdančioji V. Orbano „Fidesz“ partija.

Nuolatinis žiniasklaidos kontroliavimas iškreipia Vengrijos visuomenės požiūrį į G. Sorosą ir jo veiklą, taip pat kenkia tiesiogiai su juo siejamam CEU išlikimui. Tačiau galime klausti: ar tikrai universitetas tapo ne vieno nesutarimo ar cenzūros įkaitu? Gali būti, kad CEU tapo ilgą laiką Vengrijoje vyravusio ir dabar atgimstančio antisemitizmo įkaitu.

V. Orbano vykdoma politika prieš G. Sorosą nepriklausomoje Vengrijos žiniasklaidoje vis dažniau vertinama kaip antisemitiška. Premjeras Miklosą Horthy, prisidėjusį prie nacių vykdomo holokausto Vengrijoje ir, pagal „Hungarian free press“ duomenis, beveik 400 tūkst. Vengrijos žydų pasmerkimo mirčiai, vertina kaip išskirtinę asmenybę.

Negana to, pačioje visuomenė vyrauja antisemitinės nuotaikos – prieš savaitę radikalūs dešiniųjų aktyvistai susibūrė politiniam judėjimui, atvirai deklaruodami rasistines nuostatas ir planus dalyvauti ateinančiuose rinkimuose. Balazsas Laszlo, vienas iš judėjimo lyderių, dienraščiui „Euractiv“ teigė besididžiuojantis tuo, kad gimė baltuoju europiečiu ir ketina tai aršiai ginti.

V. Orbano vyriausybė, kontroliuodama žiniasklaidą, vykdydama antisemitinę politiką, siekia ne tik susidoroti su G. Soroso opozicinėmis pažiūromis, tačiau ir visiškai iš šalies išstumti kol kas dar nepriklausomą CEU. Universitetas, patenkantis tarp 50-ies pasaulyje geriausių politikos mokslų ir tarptautinių santykių studijų centrų, ir jo įkūrėjas yra priversti kovoti, neaišku su kuo – ar švietimo reforma, ar su antisemitizmu. CEU tenka ne tik kovoti, bet ir laukti derybų rezultatų. Budapeštas kalbasi su Niujorko valstija, kurioje oficialiai registruotas universitetas, CEU tikisi, kad kompromisas bus pasiektas. Švietimo ministerijos atstovai yra užsiminę, kad CEU ir toliau galės veikti, jeigu teiks mokslinius laipsnius ir ugdymo procesą organizuos pasitelkę dukterinę aukštąją mokyklą Vengrijoje, tačiau ar tai ir bus galutinis kompromisinis sprendimas, kol kas dar nėra aišku.