Nuotraukos autorius Vygintas Skaraitis/BFL 
© Baltijos fotografijos linija

Kai kurie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime nariai ir socialdemokratai antradienį pasiūlė įsteigti Lietuvio paso institutą. Jis pilietybės neturintiems lietuvių kilmės emigrantams būtų kaip jos alternatyva.

Lietuvio pasas suteiktų išeiviams beveik visas piliečių turimas teises. Tokio dokumento turėtojas tik negalėtų kandidatuoti rinkimuose ir juose balsuoti, išskyrus galimybę dalyvauti rinkimuose į savivaldybių tarybas.

Parlamentarų Ramūno Karbauskio, Andriaus Palionio, Eugenijaus Jovaišos, Juozo Bernatonio ir Arūno Gumuliausko įregistruotame projekte numatyta, kad Lietuvio pasą turintys žmonės turi teisę supaprastinta tvarka atkurti ar įgyti Lietuvos pilietybę, taip pat ją susigrąžinti.

Be to, Lietuvos paso savininkai turėtų galimybę atvykti ir nuolat gyventi bei dirbti šalyje, teisę į švietimo, studijų ir mokslo lengvatas.

Siūlomas projektas numato, kad Lietuvio pasą galėtų įgyti visi lietuvių kilmės asmenys. Jais laikomi asmenys, kurių tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu bei deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu.

Projekte taip pat numatyta, kad Lietuvio pasą galėtų gauti šalies pilietybę gimimo būdu po nepriklausomybės atkūrimo įgiję lietuviai ir jų sutuoktiniai, vaikai ir vaikaičiai.

Į šį dokumentą gali pretenduoti ir vaikai bei vaikaičiai asmenų, turėjusių Lietuvos pilietybę iki 1940 metų birželio 15 dienos.

Projektą įregistravę Seimo nariai teigia, kad Lietuvio paso institutas gali tapti viena priemonių, kuri sustabdytų emigraciją ir paskatintų išeivių sugrįžimą į Lietuvą.

Siūlomo įstatymo aiškinamajame rašte parlamentarai tvirtina, kad „Lietuvio paso institutas iš tiesų užtikrintų išeivių, jau suleidusių šaknis užsienyje, ryšį su savo Tėvyne, išvengiant komplikacijų, kurios kiltų pasirinkus masinės dvigubos pilietybės įteisinimo kelią“.

„Lietuvio pasas – tai tarsi vieno langelio principas, kai lietuvių kilmės asmeniui nebereikėtų kiekvieną kartą vis teikti prašymus ir įrodinėti savo statusą – ar jis norėtų apsigyventi Lietuvoje, ar pradėti joje studijas, ar susigrąžinti pilietybę, ir taip toliau. Šis dokumentas Lietuvoje veiktų ir kaip asmens tapatybės dokumentas, o kai kuriais atvejais jis veiktų kaip kelionės dokumentas ir kitose šalyse“, – teigia projekto autoriai.

Jie siūlo, kad Lietuvio paso įstatymas įsigaliotų nuo kitų metų.

Seime pastaruoju metu svarstyta galimybė gerokai išplėsti asmenų, galinčių turėti teisę į dvigubą Lietuvos ir kitos šalies pilietybę, ratą. Po diskusijų parlamentas paprašė Konstitucinio Teismo išaiškinti, ar įstatymu galima įtvirtinti teisę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo į Europos Sąjungos ir NATO šalis išvykusiems Lietuvos piliečiams.

Konstitucinis Teismas anksčiau yra išaiškinęs, kad dviguba pilietybė galima tik atskirais atvejais, o ją plačiau leisti galima tik pakeitus Konstituciją. Straipsnį dėl pilietybės galima pakeisti tik surengus referendumą.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.