Liutnininkas Arielis Abramowichius. Guy Carpentier nuotr.

Tarptautinis senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“ surengė užsienio menininkų rezidenciją, skirtą renesanso liutnios menui, į kurią pakvietė vieną ryškiausių Europos liutnininkų Arielį Abramovichių.

Lietuvoje, neturinčioje specializuoto senosios muzikos lavinimo, nėra nė vieno liutnios atlikėjo, tad mūsų klausytojams šis instrumentas ir jo repertuaras yra beveik nepažįstami.

Renesanso epochoje daugiastygė liutnia buvo vienas svarbiausių ir dažniausiai naudojamų instrumentų. Jis ne tik lydėjo dainininkų balsus, bet ir vienas pats galėdavo perteikti daugiabalsę, rafinuotą polifoninę muziką. Rezidencijos muzikantui bendradarbiaujant su „Canto Fiorito“ meno vadovu ir vietos kūrėjais gimė idėja surengti retai skambančios renesanso muzikos koncertą ir paversti jį mini spektakliu, kuriame atskirus kūrinius į darnią visumą susieja subtiliai režisuota istorija.

Rezidencijos kūrybinį rezultatą – teatralizuotus koncertus, pavadintus „Langas į sielą: žvilgsnis XVI amžiaus muzikoje ir poezijoje” – rugpjūčio 11–13 dienomis galės išgirsti įvairių Lietuvos regionų klausytojai: penktadienį 20 val. Šilutės evangelikų liuteronų bažyčioje, šeštadienį 18 val. Anykščių koplyčioje ir sekmadienį 16 val. Paliesiaus dvare.

Rezidencijos muzikantas A. Abramovichius atkreipė dėmesį, kad viena būdingiausių ir paslaptingiausių temų, prie kurios nuolat grįžtama visuose renesanso menuose, yra žvilgsnis. Turbūt pats ryškiausias ir žinomiausias pavyzdys – tai legendinis Leonardo da Vinci tapybos darbas ir jo enigmatiškasis Monos Lizos žvilgnis.

Renesanso vokalinėje muzikoje gausu kūrinių, kurių pavadinimuose minimos akys – tai itin svarbus ir nuolat pasikartojantis poetinis elementas. Analizuojant skirtingų šalių kompozitorių kompozicijas, kuriose pasitelkiami mylinčių ir mylimų, spindinčių, verkiančių ar žudančių akių įvaizdžiai, „Canto Fiorito“ meno vadovui ir išilginės fleitos bei korneto atlikėjui Rodrigui Calveyrai kilo mintis šiais kūriniais papasakoti dviejų žmonių meilės ir išsiskyrimo istoriją, kuri buvo sukurta kartu su ansamblio dainininke Renata Dubinskaite.

Šią mintį įgyvendinti scenoje pakviesta jauna režisierė Karina Novikova, pastačiusi ne vieną muzikinį spektaklį ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Renesanso liutnia šiame teatralizuotame koncerte per įvairius išgyvenimus lydės neįprastą personažų porą – dainininkę ir išilginės fleitos bei korneto atlikėją, kuris dainuos savo melodiniais instrumentais, renesanso epochoje laikytais tinkamiausiais palydėti ar pakeisti žmonių balsus.

Dainiaus Būrės kūrinių tekstų vertimai į lietuvių kalbą padės klausytojams sekti istorijos vingius ir pajusti renesanso poezijos dvasią. Publika turės galimybę išgirsti geriausių polifoninės muzikos meistrų, tokių kaip Orlando di Lasso, Philipe'as Verdelot, Juanas Vasquezas, Jacques'as Arcadelt, ir kitų kompozitorių kūrinius.

Kaip teigia režisierė Karina Novikova, šiuo projektu ji dar kartą sau atrado, kad renesanso žmonės gyveno patirdami lygiai tokias pat emocijas, kokias mes dabar patiriame savo greituose, skaitmeniniuose gyvenimuose. Atgaivindama prieš daug šimtmečių sukurtą muziką, atlikdama ją autentiškais instrumentais ir remiantis istorinėmis žiniomis, projekto kūrybinė komanda dalysis su koncertų klausytojais epochų ribas peržengiančiais jausmais.

Rezidencija įgyvendinta Kintuose su Lietuvos kultūros tarybos parama ir bendradarbiaujant su VšĮ „Kintai Arts“.