Jiems atėjus prie minios, prisiartino vienas vyras, puolė prieš Jėzų ant kelių ir maldavo: „Viešpatie, pasigailėk mano sūnaus! Jis per miegus vaikščioja ir labai kankinasi. Neretai jis įpuola į ugnį ar į vandenį. Aš atvedžiau jį pas tavo mokinius, bet jie neįstengė išgydyti“.
    Tada Jėzus atsakė: „O netikinti ir sugedusi gimine! Iki kol man reikės su jumis būti? Kaip ilgai jus kęsti? Atveskite jį čia pas mane“. Jėzus sudraudė demoną, jisai išėjo, ir tą pačią akimirką berniukas pasveiko.
    Likę vieni, mokiniai priėjo prie Jėzaus ir paklausė: „Dėl ko mes negalėjome jo išvaryti?“
    Jis atsakė: „Dėl silpno tikėjimo. Iš tiesų sakau jums: jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį, jūs tartumėte šitam kalnui: 'Persikelk iš čia į tenai', ir jis persikeltų. Jums nebūtų nieko negalimo“.

Įst 6, 4–13: Mylėk savo Viešpatį visa širdimi

Ps 18, 2–3a. 3bc–4. 47. 51ab. P.: Mylėsiu tave, Viešpatie, mano stiprybe!


Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Nerijus Pipiras

Apmąstydamas pastarosios savaitės Evangelijos ištraukas, ėmiau savęs klausti: o koks yra mano tikėjimas? Šis klausimas toli gražu nėra varginantis ar skatinantis kaip nors laužyti galvą, kad atrasčiau kokią nors tik man suprantamą tikėjimo formulę. Veikiau tai klausimas – ar mano tikėjime dar liko vietos tikėjimui? Gal ten tėra tik apčiuopiamumas, greitų rezultatų laukimas ir panašiai.

O Evangelija šiandieną mums pasakoja apie, rodos, tokią kasdienę situaciją. Šalia Jėzaus minia. Praktiškai ji visada ir būdavo ten, kur Jėzus kažką viešai darydavo. Ir vyras. Gal dar ne visai jis minioje. Prie minios. Trokšta Jėzaus. Stengiasi Jį pamatyti, pulti prie Jo dar tuomet, kai Dievo rankos laisvos, kai kiti dar nespėjo prie Jo prieiti. Bent jau toks įspūdis susidaro. Žmogus maldauja. Tas jo maldavimas rodos toks suprantamas, galbūt ne vieno ir patirtas. Serga sūnus. Kaip nenorėsi, kad jis pagytų, kaip nesikreipsi į geriausius ir žinomiausius gydytojus. Juk jaunuoliui galėjo būti visas gyvenimas prieš akis. O čia – liga laiko jį sukausčiusi.

Sudėtinga, ne visada plika akimi pastebima ir be galo klastinga, įstumianti į ugnį ar vandenį. Koks nuoširdus tas žmogus priešais Jėzų: aš vedžiau sūnų pas Tavo mokinius, bet jie nieko nepadarė. Dabar daryk Tu. O gal ir Tu nieko nepadarysi? Kaip dažnai kažką panašaus kalba ir mūsų lūpos! Mūsų kasdienybėje Dievui nelieka vietos būti Dievu. Tiesiog Jis turi vykdyti tai, ko mes norime.

Tenka susitikti su įvairiais žmonėmis. Neretai tokie susitikimai vyksta ir prie ligonio lovos. Ir kaip apmaudu, lengvai tariant, būna girdėti, kad štai, gydytojai sako, jog žmogui likę tik pora valandų gyventi, kad viskas išbandyta. Ir dabar teliko tik Dievas. O gal veikiau atlikime viską, kad Dievas neprikaišiotų. Jei kas būtų iš to pozityvaus – gerai iki tol, kol pamiršime. Arba keistokai skamba pasiteisinimas, jog nenorėjome žmogaus gąsdinti, todėl kunigo nekvietėm, manėm suspėsią, kai neteks sąmonės... Dievas ir eina į minios vidurį tam, kad gydytų, guostų, laisvintų. Tačiau kaip liūdna, kai žmogaus gyvenime būtent tokiam Dievui ir nelieka vietos. Tuomet darosi suprantamas ir Jėzaus atsidūsėjimas: „O netikinti gimine! Kaip dar ilgai teks būti su jumis?“ Manyčiau, kad šis atsidūsėjimas skamba ir šiandien, kai atsiranda vietos paieškoms ir eksperimentams, bet Dievo valiai – ne. O tereikia, rodos, tik atvesti sergančiuosius pas Jėzų ir leistis, kad Jis sudraustų ligą.

Mokiniai antroje Evangelijos dalyje stebisi, kodėl jiems nepavyko išgydyti berniuko. Šis faktas galėtų mus stebinti: nieko sau, juk jie – žmonės. Taip, tačiau juk tikinčiam, keliaujančiam su Dievo vardu lūpose, juolab Jo paties siųstam gydyti ligas ir išvarinėti demonus tai galėtų būti visai įmanoma. Tereikia ne pasitikėjimo savo jėgomis – aš viską padariau – bet maldos ir pasitikėjimo. Ar jo netrūksta? Man rodos, kai savo kasdienybę puošime šiais dalykais, tuomet net ir tai, kas iš pažiūros atrodo neįmanoma, taps įmanoma. Juk kiek daug piktųjų veislių išvaroma malda! Kiek daug ji gali ir koks yra galingas ginklas!

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai