A. ir M. Černiauskų nuotrauka

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena, kad žemės savininkai ar kiti žemės naudotojai privalo leisti kitiems asmenims prieiti prie paviršinių vandens telkinių pakrančių. Penkių metrų žemės juosta, kitaip dar vadinama vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta, palei vandens telkinį negali būti užtverta ne tik tvoromis, bet ir jokiais kitais statiniais, įrenginiais, želdiniais ar medžių ir krūmų liekanomis, kliudančiomis eiti pakrante. Taip nustatyta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, primenama pranešime spaudai.

Šiame įstatyme aiškiai įvardyta, kad asmenys turi teisę vaikščioti 5 metrų atstumu nuo vandens telkinio kranto (esant vidutiniam vandens lygiui), o tuo atveju, jeigu vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta yra užpelkėjusi arba stačiame šlaite (skardyje), tuomet bent vieno metro pločio žemės juosta turi būti tinkama eiti vandens telkinio pakrante.

Jei upių, ežerų, ar tvenkinių pakrantė ribojasi su privačiu žemės sklypu, o tame sklype nėra nustatytas servitutas, suteikiantis teisę kitiems asmenims prieiti prie vandens telkinio, asmuo iki vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos turėtų galėti patekti bendro naudojimo keliu, ar servitutu, esančiu kitame žemės sklype.

Dėl konkrečių atvejų – turint klausimų, skundų, ar pastebėjus užtvertus priėjimus prie vandens telkinio pakrantės apsaugos juostų, galima kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinį skyrių pagal vandens telkinio buvimo vietą.

LRT logotipas