Praėjusios savaitės viduryje 96-erių metų Jungtinės Karalystės princas, karalienės Elžbietos vyras Philipas oficialiai nustojo eiti karališkas pareigas. Jis dalyvavo 22 219 renginių, per kuriuos karūnai atstovavo vienas. Per 65 metus Philipas 637 kartus vyko į individualius užsienio vizitus, pasakė 5496 kalbas, dalyvavo 785 organizacijų veikloje. Save jis vadina „pasaulyje labiausiai patyrusiu paminklinių lentų atidengėju“. Gimė karališkoje šeimoje – buvo Graikijos ir Danijos princas, pakrikštytas stačiatikiu, vaisių dėžėje evakuotas iš Graikijos, kai jo šeimai kilo pavojus, save laikė danu – „Bernardinai.lt“ pristato jums spalvingą princo Philipo gyvenimą.

Šeima – žaislas Graikijos istorijoje

Princo Philipo tėvas buvo kunigaikštis Andrew – septintasis Graikijos karaliaus Jurgio sūnus. Kadangi Andrew senelis buvo Danijos karalius Kristijanas, kunigaikštis turėjo dvigubą Danijos ir Graikijos princo titulą, kurį paveldėjo ir vienintelis sūnus Philipas. Princo motina – Batenbergo princesė Alisa.

Graikijos karalius Jurgis gimė ir augo Danijoje, o Graikijos karaliumi buvo išrinktas pasiūlius didžiosioms pasaulio valstybėms. Graikijos karališkoji šeima buvo anglakalbė, tačiau princas Andrew buvo užsispyręs kalbėti tik graikiškai. Net 50 metų Graikiją valdęs karalius Jurgis buvo nužudytas socialistų aktyvisto neilgai trukus po to, kai 1913 m. perdavė sostą savo vyriausiajam sūnui Konstantinui, princo Andrew broliui.

Konstantino valdymą temdė Pirmasis pasaulinis karas ir nesutarimai su premjeru Eleftheriumi Venizelosu. Karalius garsėjo savo provokiškomis pažiūromis ir ragino Atėnus laikytis neutraliteto, premjeras – kovoti Antantės pusėje. Konstantinas dėl savo nuostatų karo atžvilgiu buvo labai puolamas Vakarų spaudoje, istorikai piešia analogijas net su garsiąja Alfredo Dreyfusso byla. 1917 m. premjeras privertė karalių atsisakyti sosto savo sūnaus naudai, Konstantinas pasitraukė į Šveicariją.

1920 m. Konstantino sūnus karalius Aleksandras mirė nuo beždžionės įkandimo. Plebiscite triuškinama persvara šalis pakvietė Konstantiną grįžti. 1922 m. po sukilimo armijoje jis vėl atsisakė sosto ir pabėgo.

Tai lėmė ir princo Philipo, gimusio 1921 m., šeimos likimą. Gimęs Korfu saloje, jis buvo šeštas eilėje į Graikijos sostą. Jo tėvas darė sėkmingą karjerą kariuomenėje, tačiau per Pirmąjį pasaulinį karą jau buvo iš jos pasitraukęs, ir šeima gyveno Jungtinėje Karalystėje. Konstantinui grįžus į sostą, visi vėl parvyko į Korfu salą, kur stovėjo iš karaliaus Jurgio paveldėti rūmai. Per 1922 m. sukilimą Andrew buvo suimtas, Didžiosios Britanijos karalius Jurgis V, matydamas, kad jo pusbrolio gyvybei gresia pavojus, padėjo šeimai pasprukti. Philipas buvo paslėptas vaikiškoje lovelėje, pagamintoje iš vaisių dėžės. Be pinigų ir dokumentų šeima plaukė į nežinią.

Sunki princo vaikystė

Šeima apsistojo Prancūzijoje. Jie gyveno Paryžiuje, tėvas dažnai vykdavo į Daniją, o motina laiką leisdavo su savo gerbėjais. Kaip rašo Philipo biografas Philipas Eadas, šeimai buvo sunku net laiku apmokėti sąskaitas. Princo pusseserė Aleksandra P. Eadui pasakojo, jog Philipas nuo mažų dienų buvo mokomas taupyti.

Vėliau princas buvo išsiųstas mokytis į Jungtinę Karalystę. Tėvas jau gyveno kukliame bute Monte Karle, dažnai lankydavosi Paryžiuje ir Vokietijoje, motina gydėsi psichiatrijos klinikoje, Šveicarijoje. Antrojo pasaulinio karo metais ji jau buvo grįžusi į Graikiją, kur pasižymėjo gelbėdama žydus. Daugiau nei penkerius savo vaikystės metus Philipas nieko nežinojo apie savo motiną ir minimaliai bendravo su tėvu bei šeimas sukūrusiomis seserimis. Kai motina buvo išvežta gydytis prie Konstancos ežero, princui tebuvo devyneri. Jungtinėje Karalystėje jį globojo motinos šeima. Tėvas labai emociškai kentėjo dėl pabėgimo iš Graikijos, tad vargu ar būtų sugebėjęs vienas užauginti sūnų. Jie susitikdavo tik per atostogas.

Anglijoje Philipą globojo mamos brolis su savo žmona – Aleksandro Puškino proanūke. P. Eadas teigia, kad sunki vaikystė nepadarė didelės įtakos Philipo charakteriui – mokykloje jis pasitikėjo savimi. Čia jis neturėjo jokių išskirtinių privilegijų – buvo įrašytas paprastu vardu be jokių titulų, „buvo linksmas ir nesigirdavo savo giminėmis“, kaip bendramokslis Jimas Orras pasakojo P. Eadui. Smūgis jaunuoliui buvo sesers Sesilės šeimos žūtis lėktuvo katastrofoje 1937 m. – ši buvo artimiausia jam šeimos narė.

Nuo 1939 m. Philipas tarnavo kariniame jūtų laivyne, dalyvavo ir kare. Tais pačiais metais bazę aplankė karalius Jurgis VI ir karalienė Elžbieta. Per vizitui skirtą pokylį supažindino jaunuolį su antros eilės pusseserėmis Elžbieta (kuriai tuomet buvo 13 metų) ir Margarita. Elžbieta ir Philipas susirašinėjo laiškais. Jų bendravimą itin skatino princo globojusi jo motinos šeima. Kaip prisimena Elžbietos pusseserė, būsimoji karalienė savo išvaizdų mylimąjį lygindavo su vikingų dievais. 1946 m. pora susižadėjo, tačiau oficialiai apie tai buvo paskelbta tik po metų, kai Elžbietai jau sukako 21-eri – toks buvo karaliaus Jurgio VI reikalavimas. Philipas atsisakė Danijos ir Graikijos karališkųjų titulų, pasikeitė pavardę į motinos, oficialiai tapo anglikonu. BBC radijo vestuvių transliaciją klausė 200 milijonų žmonių. Dėl ryšių su nacių režimu vestuvėse buvo neleista dalyvauti princo seserims, nors Margaritos ir Teodoros nusikaltimas tebuvo vedybos su vokiečių princais, ir tik Sophie priklausė nacionalsocialistams. Vestuvines dovanas atsiuntė net ir Mahatma Gandhi bei Chiang Kai-shekas.  

Be geriausiai žinomo sūnaus – Velso princo Charleso, pora susilaukė dar trijų vaikų – Anos, žinomos dėl labdaringos veiklos, princų Andrew ir Edwardo. Iki netikėtos karaliaus Jurgio VI mirties 1952 m. jie gyveno labai uždarą gyvenimą, Philipas yra sakęs, kad šiuo laikotarpiu natūraliai tapo šeimos galva. Viską pakeitė karūnavimas.

Gyvenimas šešėlyje

Nors remiantis istorine patirtimi buvo baiminamasi, kad karalienės vyras gali tapti faktišku karaliumi, tačiau Philipas nesistengė ištrūkti iš savo žmonos šešėlio. Jis pavyzdingai vykdė karališkas pareigas ir išsišokdavo nebent dėl aštraus liežuvio,

ABC primena, jog jis yra puikus aplinkosaugos ekspertas (vadovavo Jungtinės Karalystės padaliniui Pasaulio laukinės gamtos fonde), domisi mokslu, inžinerija ir pramone. Dėl sveikatos problemomis princas nesiskundžia, nors per keletą pastarųjų metų tris kartus gulėjo ligoninėje. Yra 14 knygų autorius – vienoje jų aprašo lenktyniavimo karietomis subtilybes, tačiau nagrinėjo ir rimtesnes temas – pavyzdžiui, krikščionišką požiūrį į aplinką.

Manoma, kad, net ir oficialiai atsisakęs karališkų pareigų, kartais jis savo nuožiūra dalyvaus renginiuose kartu su karaliene. Net ir šiais metais pagal dienų, praleistų renginiuose, skaičių, Philipas lenkė visą šeimą, išskyrus princesę Aną ir sosto įpėdinį princą Charlesą. Manoma, kad pirmąjį kartą karališkajai šeimai jis atstovavo dar 1948 m., kai įteikė prizus berniukų bokso varžybų dalyviams.

Istorikė Sarah Gristwood „BBC History“ sako, jog karališkosios poros santykius geriausiai charakterizuoja karūnavimo 60-mečio pokylis, kuris buvo nutrauktas iš karto po to, kai netikėtai sustreikavus sveikatai Philipą teko išvežti į ligoninę.

Aštrialiežuvis

Princas Philipas garsėjo ir skambiais bei toli gražu ne visada etiškai pasisakymais. Todėl jį labai mėgo bulvarinė žiniasklaida. „The Telegraph“ atrinko garsiausias monarcho citatas:

„Britų moterys nemoka gaminti maisto.“

„Visi nori turėti daugiau laisvo laiko. O dabar rūpinasi tuo, kad neturi darbo“ (per 1981 m. recesiją).

„Jeigu tai turi keturias kojas, bet nėra kėdė, turi du sparnus ir skrenda, bet nėra lėktuvas, plaukia, bet ne povandeninis laivas, kinai tai suvalgys.“

„Mes neturėjome pagalbininkų, kurie po kiekvieno šūvio pribėgdavo ir klausdavo: „Ar Tau viskas gerai? Ar esi tikras, jog neturi problemų?“ Tu tiesiog su viskuo susidorodavai“ (Apie Antrąjį pasaulinį karą).

„Jeigu pasiliksite čia ilgiau, jūsų akys susiaurės“ (Britų studentams oficialaus vizito Kinijoje metu, 1986 m.).

„O ne, aš galiu užsikrėsi baisia liga“ (1992 m. Australijoje buvo paprašytas palaikyti rankose koalą).

„Ar daugelis jūsų nėra kilę iš piratų“ (Kaimanų salose 1994 m.).

„Ar jūs iki šiol svaidote vieni į kitus ietis?“ (pokalbis su aborigenais).

„Esi per storas, kad taptum astronautu“ (13-mečiui, papasakojusiam apie svajonę skristi į kosmosą).

„Norėčiau, kad jis išjungtų mikrofoną“ (per Eltono Johno pasirodymą 2001 m.).

„Atrodai kaip savižudė sprogdintoja“ (pareigūnei su neperšaunama liemene 2002 m.).

„Vaikai eina į mokyklą, nes tėvai nenori, kad jie liktų namuose (per susitikimą su Nobelio taikos premijos laureate Malala Yousafzai, kovojančia dėl mergaičių išsilavinimo).

„Jei tas vyrukas būtų pagrobęs Aną, jo lauktų pragaras, kol Ana nebūtų išlaisvinta“ (apie mėginimą pagrobti princesę Aną 1974 m.).

„Jei vyras atidaro mašinos duris žmonai, tai arba nauja mašina, arba nauja žmona.“

Daugiau autoriaus straipsnių galite rasti autoriaus puslapyje.