EPA nuotrauka

Sekmadienio vidudienį, prieš „Viešpaties Angelo“ maldą, kreipdamasis į romiečius ir piligrimus, susirinkusius į Šv. Petro aikštę, popiežius Pranciškus komentavo šios dienos Evangeliją, pasakojančią apie audringu ežeru plaukusius apaštalus, apie jų išgąstį ir apie Jėzų, kuris juos ramina atėjęs vandens paviršiumi. „Viešpatie, jei čia tu, liepk man ateiti pas tave vandeniu“, –  tarė Jėzui apaštalas Petras. „Eik!“, – atsakė jam Jėzus. Petras, išlipęs iš valties, ėmė eiti vandens paviršiumi, bet pamatęs vėjo smarkumą, jis išsigando ir pradėjo skęsti. Tuojau Jėzus ištiesė jam ranką ir išgelbėjo.

Šiame Evangelijos pasakojime daug simbolizmo, ir jis mus ragina pamąstyti apie mūsų tikėjimą, tiek kaip pavieniai asmenys, tiek kaip bendruomenė, – sakė Pranciškus. Valtis – tai kiekvieno iš mūsų gyvenimas, taip pat ir visos Bažnyčios gyvenimas. Priešingas vėjas – tai sunkumai ir išbandymai.  Petro žodžiai: „liepk man ateiti pas tave“ ir jo šauksmas: „Viešpatie, gelbėk“ – labai panašūs į mūsų troškimą būti su Viešpačiu ir į baimę, kuri mus lydi sunkiais mūsų pačių ir mūsų bendruomenių gyvenimo momentais.

Petrui tą akimirką nepakako tvirto Jėzaus žodžio, kuris buvo tarsi į vandenį mesta gelbėjimo virvė. Taip gali nutikti ir mums. Kai neįsitveriame Viešpaties žodžio, kai ieškome saugumo horoskopuose ir pas būrėjus, tuomet pradedame skęsti. Šios dienos Evangelija mums primena, kad tikėjimas Viešpačiu ir jo žodžiu mums negarantuoja visiškos ramybės, nepasaugo nuo gyvenimo audrų. Tikėjimas mums garantuoja Jėzaus artumą, kuris mus padeda įveikti gyvenimo audras, mums duoda tikrumą, kad jis mums išties ranką ir padės mums įveikti sunkumus, kad parodys kelią tamsoje. Vienu žodžiu, sakė popiežius Pranciškus, – tikėjimas tai ne būdas pabėgti nuo gyvenimo sunkumų, bet pagalba, kad juos įveiktume ir matytume gyvenimo prasmę.

Pasak popiežiaus Pranciškaus, šios dienos Evangelija mums kalba apie visų laikų Bažnyčios tikrovę: Bažnyčia – tai valtis, kuri savo ilgoje kelionėje turi įveikti priešiškus vėjus ir audras, besikėsiančias ją apversti. Ją nuo pražūties išgelbėja ne plaukiančiųjų drąsa, bet tikėjimas Kristumi ir jo žodžiu. Kristus ir jo žodis yra mūsų stiprybė, – pakartojo popiežius. Nepaisant mūsų skurdo ir silpnumo, šioje valtyje mes esame saugūs. Ypač kai atsiklaupiame ir adoruojame Viešpatį. Nes juk ir mokiniai valtyje „pagarbino jį, sakydami: Tikrai tu Dievo Sūnus!“ Kokie nuostabūs šie Jėzui tariami žodžiai: „Tikrai tu Dievo Sūnus!“ Visi kartu sakykime, – ragino popiežius, – „Tikrai tu Dievo Sūnus!“

Švenčiausioji Mergelė tepadeda mums tvirtu tikėjimu atsispirti gyvenimo audroms, tepadeda pasilikti Bažnyčios valtyje, atsispirti pagundai persėsti į viliojančius, bet nesaugius, ideologijų ir madų laivus.