Lietuvos lazerių asociacijos nuotrauka

Krašto apsaugos ministerija ir VšĮ „Versli Lietuva“ surėmė pečius, kad atvertų galimybes įvairių sektorių Lietuvos įmonėms dalyvauti tarptautiniuose gynybos srities pirkimuose.

Institucijos rugsėjo 14 d. rengia seminarą, kuriame išsamiai pristatys, kaip galima dalyvauti NATO paramos ir pirkimų agentūros (NATO Support and Procurement Agency – NSPA) rengiamuose prekių ir paslaugų pirkimuose. NATO šalių gynybos institucijos šią agentūrą naudoja kaip pagrindinę viešųjų pirkimų platformą, vykdydamos įvairius prekių ir paslaugų įsigijimus. Agentūra, kurios duomenų bazėje registruota daugiau nei 10 000 tiekėjų, užtikrina greitą, sklandų ir skaidrų pirkimo procesą, taip pat aukščiausią įsigyjamų prekių ar paslaugų kokybę už geriausią kainą.

„Augant gynybos sektoriui turime sudaryti sąlygas plėstis ir lietuviškai pramonei. Mūsų produkcija aukštai vertinama, o spektras itin platus – nuo tekstilės iki informacinių technologijų sistemų, lazerių ir robotikos – todėl galimybė dalyvauti NATO pirkimuose turėtų sudominti visus, norinčius eksportuoti arba teikti paslaugas kaip subrangovams Lietuvoje“, – sako ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.

„Galiu drąsiai teigti, jog NSPA vykdomi pirkimai yra neišnaudota mūsų verslo galimybė – tarp daugiau kaip 10 000 registruotų NSPA tiekėjų Lietuvos įmonių, mūsų žiniomis, vos apie šimtą“, – sako „Versli Lietuva“ vadovė Daina Kleponė. Pasak D. Kleponės, stambūs tarptautiniai užsakymai Lietuvos įmones neretai atbaido nuo dalyvavimo konkursuose dėl negalėjimo užtikrinti tiekimo, tačiau visada yra galimybė dalyvauti konkurse su partneriais.

Krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas sako, jog bendradarbiavimu su „Verslia Lietuva“ siekiama parodyti, kaip iš augančių NATO šalių gynybos biudžetų gali išlošti verslas: „NSPA metinė apyvarta yra apie 3 mlrd. eurų ir ji didėja kasmet. NSPA atliekami pirkimai gana dažnai yra konsoliduoti, kai užsakoma iš kelių tiekėjų skirtingose šalyse su galimybe pratęsti sutartį keliems metams ar atsiradus papildomam poreikiui, tad esame suinteresuoti, kad Lietuvos įmonės kuo aktyviau dalyvautų NSPA pirkimuose“. Pasak G. Jeglinsko, NSPA pirkimai sudaro sąlygas dalyvauti konkursuose ir su partneriais, taip pat užtikrina skaidrumą ir vienodas sąlygas visiems potencialiems tiekėjams, todėl tai skatintų įmonių tarptautinio konkurencingumo augimą.

To paties seminaro metu naujai kuriamo Europos Gynybos fondo (European Defense Fund) atstovas pristatys EDF veiklos kryptis bei prioritetus.

Europos Komisija (EK) 2016 m. lapkričio 30 d. pristatė Europos gynybos veiksmų planą, kuriame numatė tris veiklos kryptis, kaip EK gali prisidėti prie ES gynybos stiprinimo ir efektyvesnio gynybos išlaidų panaudojimo: Europos gynybos fondo sukūrimas, galimybių SVĮ (mažos ir vidutinės įmonės) sudarymas dalyvauti gynybos pramonėje, vieningos gynybos rinkos stiprinimas.

Taip EK siekia paskatinti Europos gynybos pajėgumų vystymą, suteikdama paramą tyrimams gynybos srityje, bendradarbiavimo pajėgumų srityje projektams ir gynybos pramonės rinkos konkurencingumo didinimui.

Kuriamas Europos gynybos fondas paskatins mokslo ir verslo atstovus bendrai vykdyti gynybos srities mokslinius tyrimus, kurti naujas technologijas ir gaminius, reikalingus Europos gynybos ir saugumo užtikrinimui. Europos gynybos pramonei reikalingos inovacijos, todėl mokslas ir technologijos yra svarbi Europos gynybinių pajėgumų stiprinimo dalis. Fondas sudarys sąlygas siekti sinergijos tarp gynybos ir kitų pramonės sektorių.

Lietuva turi stiprių, nišines technologijas kuriančių įmonių, ypač gynybos pramonei itin reikalingų lazerių technologijų srityje. Pavyzdžiui, puslaidininkių lazerių gamintoja UAB „Brolis Semiconductors“ gaminamos elektrooptinės sistemos (lazerinėmis technologijomis grįsti taikinių žymėjimo, apšvietimo, matymo, stebėjimo bei kiti prietaisai) sudomino Didžiosios Britanijos, Švedijos ir Prancūzijos gynybos ir saugumo sektoriaus dalyvius.