Ką tik pasirodė literatūros žurnalo 2017 m. jungtinis 8–9 (rugpjūčio–rugsėjo) numeris. Trumpai pristatysime jo turinį.

Žurnalą pradeda rašytojos Birutės Jonuškaitės esė „Vasaros užrašų nuotrupos“, kuriame autorė dalijasi įspūdžiais, reaguodama į pastarojo laikotarpio aktualijas.

Tarp grožinę kūrybą publikuojančiųjų lietuvių – trijų skirtingų kartų, skirtingos poetinio kalbėjimo manieros ir intonacijos atstovai: Sigitas Parulskis, Gražina Cieškaitė ir Tomas S. Butkus.

Šiame numeryje baigiami spausdinti rašytojos Bitės Vilimaitės romano „Pelkių drugiai“ fragmentai – tiek, kiek rankraščių buvo rasta po autorės mirties. Kaip prozininkas „Metuose“ debiutuoja Kęstutis Šapoka su apsakymu „Tvirti kaip geležis“ – tai kūrinys iš rengiamos spaudai knygos, pavadintos „Pušis, kuri lūžo“.

Verstiniai autoriai atstovauja visiems trims pagrindiniams literatūros žanrams. Pjese „Klamo karas“ lietuvių skaitytojui pristatomas vokiečių autorius Kai Henselis, jo monodramą iš vokiečių kalbos vertė Laurynas Katkus. Poezijai atstovauja anglų literatūros klasikas Johnas Keatsas, jo eilėraščius išvertė Kornelijus Platelis. Verstinės prozos pozicijoje šį sykį pristatomas Kongo Demokratinės Respublikos rašytojas Fiston Mwanza Mujila ir jo romanas „Tram 83“. Iš prancūzų kalbos kūrinio fragmentą išvertė Dainius Gintalas.

„Literatūros mokslo ir kritikos“ rubrikoje publikuojamas Lietuvių tautosakos ir literatūros instituto mokslininkės Donatos Mitaitės straipsnis „Vienintelio miesto sujungti“. Tekste autorė tyrinėja, kaip tais pat metais (1937-aisiais) gimusių poetų Juditos Vaičiūnaitės ir Tomo Venclovos kūryboje atsispindi Vilniaus miestas.

„Neskelbti Maironio laiškai“ – tai tekstas apie du iki šiol nežinomus, 1928 m. rašytus, poeto laiškus, saugomus Vilniaus universiteto bibliotekoje. „Aktualijų“ rubrikai komentarą apie juos pateikė Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė, rašytoja Aldona Ruseckaitė.

Rubrikoje „Mūsų publikacija“ spausdinamas žymaus lenkų intelektualo, Paribio fondo Krasnogrūdoje vadovo Krzysztofo Czyżewskio tekstas „Kitokia Miłoszo ištikimybė“, skirtas aptarti poeto kūrinį „Teologinis traktatas“, kurį Cz. Miłoszas parašė jau būdamas brandaus amžiaus.

Šiame „Metų“ numeryje poetą, vertėją, dramaturgą Georgijų Jefremovą pokalbio pakvietė Arvydas Valionis. Interviu akstiną suteikė 2017 m. išleistas G. Jefremovo „Rinktinių raštų“ penkiatomis. Tekstą, pavadintą „Mano – likimas Lietuva“, skaitytojai ras žurnalo rubrikoje „Apie kūrybą ir save“.

Žurnalas tęsia rašytojo Juozo Baltušio archyvinio palikimo fragmentų publikacijas. Pats kūrėjas tuos užrašus pavadino „Vietoj dienoraščio“. Šįsyk siūlomi J. Baltušio lygiai prieš trisdešimt metų (1987 m. rugpjūtį ir rugsėjį) fiksuoti įvykiai ir pastabos.

Atsisakau meluoti vaikams. Atsisakau puoselėti nekaltybės skiedalus“ – taip provokuojamai pavadintas dar vienas pokalbis šiame „Metų“ numeryje. Šįsyk – tai verstinis interviu, išsamesnė pažintis su Lietuvoje dar menkai žinomu vaikų rašytoju ir iliustratoriumi Maurice‘u Sendaku (1928–2012 m.), gyvenusiu JAV. Tekstą parengė Diana Gancevskaitė.

„Vasaros skaitymų“ rubrikoje publikuojamas Audronės Girdzijauskaitės atsiminimų romano fragmentas. Tekste, pavadintame „Žiemos, vasaros ir kiti universitetai“, vaizdingai atkuriama autorės jaunystė, studijų laikų atmosfera, sutiktų žmonių portretai.

Taip pat šiame „Metų“ numeryje recenzuojamos trys knygos. Eugenijus Žmuida tekste „Smaragdinis metalo laužas, arba Nepaprasti Pelagijos nuotykiai azuritų šalyje“ rašo apie Jurgos Žąsinaitės romaną „Azuritijos kardinolai“ (2017 m.), Lina Buividavičiūtė recenzijoje „Sunkių metaforų arimai“ kalba apie Romo Daugirdo poezijos knygą „Baladės link kvadrato pilnaties“, o Rokas Šimkevičius klausiamai pavadintame tekste „Kur Kudirka?“ pristato Žygimanto Kudirkos pirmąją knygą.

Šis „Metų“ žurnalo numeris baigiamas dviem rubrikos „Kultūros akcentai“ tekstais: kaip žurnalo pradžioje skelbto esė tęsinys publikuojamas Birutės Jonuškaitės pagal lenkų rašytojo Antoni Libera skaitytą pranešimą parengtas tekstas „Kas yra šiuolaikinis rašytojas nūdienos pasaulyje?“, o skiltyje „In memoriam“ prisimenama rašytoja ir žurnalistė, žinoma detektyvų rašytoja Birutė Mackonytė (1928–2017 m).

Tokia šių „Metų“ (2017 m. nr. 8–9) turinio apžvalga.

Kitame numeryje numatyta publikuoti Donato Petrošiaus, Vainiaus Bako, Viktoro Pelevino, Ishiono Hutchinsono ir kt. autorių kūrybos.

Tikimės Jūsų dėmesio ir linkime gero skaitymo.