Airijos vyskupai teigia, kad tuo atveju, jeigu vaiko tėvas yra katalikų kunigas, jis negali nepaisyti savo atsakomybės – teisinės, moralinės ir finansinės. Airijos vyskupų konferencijos gairės paruoštos artėjant terminui, per kurį privalu parengti atsakymą Jungtini Tautų rekomendacijoms „nustatyti skaičių vaikų, kurių tėvai yra katalikų kunigai, nustatyti, šių tapatybę ir imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų tinkamai užtikrinama vaikų teisė žinoti ir būti prižiūrimam savo tėvų“.

Jeigu kunigas tampa vaiko tėvu, vaiko poreikiai privalo būti laikomi svarbiausiais, teigiama Airijos vyskupų konferencijos parengtose gairėse, dėl kurių buvo sutarta gegužės mėnesį.

Gairės dar nėra paskelbtos nei Airijos vyskupų konferencijos, nei atskirų vyskupijų puslapiuose – pirmiausiai jas publikavo dienraštis „The Irish Times“. Rugpjūčio 22 d. tekstas pasirodė svetainėje "Coping International".

Dokumentas, pavadintas „Kunigų, turinčių savo vaikų ir toliau išliekančių tarnystėje, atsakomybės principai“ („Principles of Responsibility Regarding Priests who Father Children While in Ministry“), parengtas konsultuojantis su Vincentu Doyle, airių psichoterapeutu, kurio paties tėvas buvo diecezinis kunigas.

Doyle padėjo įkuriant „Coping International“ – reabilitacinę organizaciją, kuri siekia apsaugoti kunigų vaikų teises. (Doyle istorija prieš keletą savaičių plačiai nuskambėjo „The Boston Globe“.)

Kaip teigiama „The Irish Times“, dokumente išdėstyti principai yra mėginimas „artikuliuoti poziciją, paremtą prigimtiniu teisingumu ir iš to kylančiomis teisėmis, susijusiomis su kunigų vaikais“.

Pagrindiniai principai yra penki:

  • Gimdytojai turi pamatinę teisę priimti savarankiškus sprendimus, susijusius su jų naujagimiu.

  • Vaiko poreikiai privalo būti didžiausias prioritetas. Tuo atveju, jeigu vaiko tėvas yra katalikų kunigas, iš to seka, kad kunigas, kaip bet kuris kitas vyras, tapęs tėvu, privalo prisiimti visą atsakomybę: teisinę, moralinę ir finansinę. Nė vienas kunigas neturėtų išsiginti savo atsakomybės.

  • Kiekvieną situaciją dera rūpestingai apsvarstyti, tačiau priimant sprendimus privalu atsižvelgti į šiuos principus: didžiausia vaiko gerovė; dialogas su vaiko motina ir pagarba jai; dialogas su Bažnyčios vadovybe.

  • Labai svarbu, kad motina, kaip pirmoji vaiko globėja ir moraliai atsakingas asmuo, turi dalyvauti priimant sprendimą.

  • Priimant sprendimus svarbu, kad motina ir vaikas nebūtų izoliuojami ar atskirti.

„Coping International“ surengė ne vieną susitikimą su įvairiomis bažnytinėmis organizacijomis, siekdama plačiau pristatyti aktualią temą, o gegužę susitiko su keletu Vatikano pareigūnų.

Organizacijos darbą rėmė Dublino arkivyskupas Diarmudas Martinas, kuris yra išsakęs viltį, kad „Bažnyčia sugebės rasti kelių, kurie kunigų vaikus suvestų su jų tėvais – abiejų labui“.

2015-aisiais airių vyskupai sutarė, kad visi „Coping International“ nariai gali tikėtis finansinės paramos visoms reikalingoms konsultacijoms.

Nėra žinomas skaičius žmonių Airijoje, kurių tėvai yra klero nariai. „The Guardian“ vertinimu, 2010-aisiais Didžiosios Britanijos ir Airijos teritorijoje jų yra apie tūkstantį.

2014-aisiais Jungtinių Tautų Vaikų teisių komitetas Vatikanui išreiškė susirūpinimą dėl vaikų, kurių tėvai yra katalikų kunigai, situacijos. Daugeliu atveju vaikai nežino savo tėvo tapatybės.

Komitetas išreiškė abejonių ir dėl fakto, kad kartais motina gaudavo finansinę paramą tik tuo atveju, jeigu sutikdavo pasirašyti konfidencialų susitarimą niekada neatskleisti tėvo tapatybės.

Tuometinis Vatikano atstovas prie Jungtinių Tautų būstinės Ženevoje, arkivyskupas Silvano Tomasi, sakė: „Kalbant apie kunigų vaikus, tėvas privalo prisiimti savo pareigas, kaip jas apibrėžia konkreti valstybė, bei atsakomybę, kylančią iš prigimtinės teisės, susijusios su tėvyste.“

(Šiuo metu S. Tomasi yra naujai įkurtos Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasterijos sekretorius. Jungtinių Tautų būstinėje Ženevoje Vatikanui atstovauja arkivyskupas Ivanas Jurkovičius.)

Komitetas rekomendavo, kad Vatikanas „nustatytų skaičių vaikų, kurių tėvai yra katalikų kunigai, išsiaiškintų šių tapatybę ir imtųsi visų reikiamų priemonių, kad būtų tinkamai užtikrinama vaikų teisė žinoti ir būti prižiūrimam savo tėvų“.

Vatikanas raginamas užtikrinti, kad vietinės Bažnyčios nebepraktikuotų konfidencialių susitarimų, kaip sąlygos teikti kunigo vaiko motinai finansinę pagalbą.

Vatikano atsakymo į šias rekomendacijas tikimasi iki 2017 m. rugsėjo.

Ko tikėtis?

Nors Vatikanas dar nepaskelbė oficialaus pareiškimo šiuo klausimu, tačiau mažai tikėtina, kad siektų nors kiek sušvelninti toną. Panašu, kad popiežius Pranciškus linkęs laikytis gal net griežtesnės linijos. Štai pokalbių knygoje „Danguje ir Žemėje“, kurią parašė dar būdamas Buenos Airių arkivyskupas, Bergoglio teigia, jog jis kunigui, susilaukusiam sūnaus ar duktros lieptų „palikti kunigystę ir rūpintis savo vaiku“. Kaip cituoja "The Boston Globe", knygoje Bergoglio sako, įsivaizduojantis situaciją, kurioje kunigas galėtų likti tarnystėje, jeigu išreikštų rimtą apgailestavimą, tačiau pabrėžia, kad pirmoji atsakomybė jį saisto su vaiku, o ne su Bažnyčia.“ Prigimtinė teisė yra pirmesnė už kunigysę“, sakė jis.

Prieš metus kardinolas Sean O’Malley, vadovaujantis Vatikano komisijai, besirūpinančiai vaikų gerovės klausimais, savo oficialiame laiške rašė: „Priimdami šventimus, katalikų kunigai pasižada laikytis celibato, įsipareigoja Bažnyčiai ir žmonėms, kuriems tarnauja. Jei kunigas tampa vaiko tėvu, turi moralinę pareigą palikti tarnystę ir pasirūpinti vaiku bei motina. Tokią akimirką, jų gerovė yra aukščiausias prioritetas“.

Kardinolas išsakė savo, kaip komisijos vadovo nuomonę, tačiau nurodė, kad šis nepaprastai svarbus klausimas pranoksta jo kompetenciją – gaires turėtų duoti Šventasis Sostas.

Kol kas Bažnytinėje teisėje visiškai nekalbama šia tema, tad Airijos vyskupų žingsnis – dar viena paskata įvertinti situaciją aukščiausiu lygiu.

Parengta pagal „Crux“ ir "The Boston Globe" publikacijas