Kosto Kajėno nuotrauka

Tarptautinė migracijos organizacija (IOM) skelbia, kad per šiuos metus maždaug 116 tūkstančių migrantų ir pabėgėlių persikėlė į Europą, iš kurių net 83% yra atvykę į Italiją, o likusieji – į Graikiją, Kiprą ar Ispaniją. Palyginti su praėjusių metų statistika, per tą patį laikotarpį šiemet į Europą atvyko beveik perpus mažiau migrantų, tačiau skaičius vis tiek išlieka didelis.

Europos migracijos komisijos narys Dimitris Avramopoulos teigia, kad Italija patiria didžiulių ekonominių ir kitokių sunkumų dėl didelio pabėgėlių skaičiaus ir ragina visas Europos šalis prisidėti prie jų perkėlimo iš šalies į kitas valstybes.

Šiaurinėje Italijoje esantis Ventimiglia miestelis – griežtai, tačiau nepakankamai saugomo pabėgėlių kelio į Europą dalis. Kadangi Ventimiglia ribojasi su Prancūzijos teritorija ir yra kalnuoto reljefo, pabėgėliams Alpės tapo vienu iš būdų neteisėtai kirsti Italijos pasienį. Nuo šios vietos traukiniu pasiekti Prancūziją užtrunka vos kelias minutes, tiesa, geležinkelis yra nutiestas šalia pabėgėlių stovyklų, dėl to apsauga yra sustiprinta. Italijos pareigūnams užtenka kelių minučių patikrinti vagonus ir iš traukinio pašalinti galimus migrantus, teigia Ventimiglia meras Enrico Ioculano naujienų portalui „The Guardian“.

Tačiau vien Italijos pareigūnų apsaugos nepakanka. Pasak E. Ioculano, Prancūzijos kariuomenės ar policijos pajėgos šio pasienio ruožo nesaugo, todėl sunku kontroliuoti pabėgėlių migraciją kalnų teritorijose. Yra žinoma, kad šiais metais mažiausiai 12 migrantų mirė stengdamiesi kirsti sieną, dauguma jų žuvo kalnuose. E. Ioculano teigia, kad mirusiųjų skaičius gali būti gerokai didesnis, tačiau pareigūnams sunku aptikti kūnus kalnuose.

D. Avramopoulos sako, kad pagrindinis Europos Sąjungos tikslas turi būti užtikrinti pabėgėlių perkėlimą iš Italijos ir Graikijos į kitas šalis, kurios yra įsipareigojusios priimti šiuos asmenis. Lenkija, kaip ir daugelis ES šalių, yra įsipareigojusi priimti pabėgėlius, tačiau prezidentas Andrzejus Duda vietinei žiniasklaidai pranešė, jog jo valdoma valstybė nepriims pabėgėlių pagal ES nustatytą perkėlimo sistemą. A. Duda teigė, kad jeigu Briuselis ir toliau vers Lenkiją veikti prieš jos valią, jis turės surengti referendumą dėl pabėgėlių priėmimo į šalį klausimo. Pasak „EUobserver“ Lenkija kol kas nepriėmė nė vieno pabėgėlio. Pastarosios keliu seka ir kitos Europos šalys – Vengrija, Čekija, Slovakija priešinasi pabėgėlių perskirstymui pagal privalomas ES kvotas ir palieka migracijos krizės naštą Italijai bei Graikijai. Galiausiai Lenkijos ir kitų šalių pasirinkimą nepriimti pabėgėlių dar labiau sustiprino rugpjūčio 15 d. Angelos Merkel pranešimas. Vokietijos kanclerė Briuselyje teigė, kad pabėgėlių pasidalijimo klausimas neturėtų būti siejamas su ES biudžetu. Lenkijai, Čekijai ir Vengrijai, kaip teigia D. Avramopoulos, jau yra pradėtos pažeidimų nagrinėjimo procedūros dėl atsisakymo priimti pabėgėlius.

Tačiau migrantai randa naujų kelių į Europą, ir vieni jų – Melilija ir Seuta. Tai Ispanijai priklausantys miestai Afrikoje, turintys autonominį statusą. Pabėgėliai kerta Afriką, ir miestai tampa pagrindiniais vartais į Europą. Pastaruoju metu pabėgėlių, persikeliančių iš Maroko į Meliliją ar Seutą, padaugėjo, dėl to ir didesnis ES dėmesys skiriamas šioms teritorijoms. Europa moka dešimtis milijonų eurų Ispanijai ir Marokui vien tam, kad apsaugotų savo pietines sienas, teigia „The Atlantic“. Nuolatos stiprinama ir tvora, nutiesta septynių mylių perimetru Melilijos pasienyje su Maroku. Teigiama, kad siena yra neįveikiama, dabar ji padengta spygliuota viela bei įmontuota signalizacija, tačiau migrantams vis tiek pavyksta kirsti sieną nepastebėtiems.

Libija, iš kurios plūsta didžioji dalis pabėgėlių į Italiją, nusprendė uždrausti užsienio laivams ir valtims plaukti jos pakrantės ruožu. Priimti sprendimą Libiją pastūmėjo tarptautinės organizacijos, sustabdžiusios paieškos ir gelbėjimo operacijas šiame regione. Libijos vyriausybė teigia, kad visos nevyriausybinės organizacijos, plukdančios pabėgėlius, tik prisideda prie neteisėtos migracijos, todėl būtina uždrausti užsienio laivams bei valtims plaukti Libijos pakrantėmis ir užtikrinti, kad joje būtų tik vyriausybiniai laivai. Italijos vyriausybė palaiko šį sprendimą – ji sustabdė savo „Gelbėkit vaikus“ bei „Sea Eye“ operacijas regione, reaguodama į Libijos veiksmus.

Malta, Latvija bei Norvegija jau išpildė savo pabėgėlių perkėlimo įsipareigojimus, o Švedija, kuri pradėjo perkėlimo programą tik birželį, pasak „New Republic“, greitu metu įvykdys 60% savo plano. Jungtinė Karalystė, galinti atsisakyti dalies Europos prieglobsčio politikos, nusprendė visiškai nedalyvauti migrantų perkėlimo programoje.