Ką žinome apie Baltramiejų iš Šventojo Rašto? Vardas minimas keturis kartus, visada kaip vienas iš dvylikos apaštalų. Sinoptinėse evangelijose jis įvardijamas kaip vienas iš dvylikos Jėzaus apaštalų (Mt 10, 3; Mk 3, 18; Lk 6, 14), o Apaštalų darbuose – tuo pačiu būdu: vienas iš Dvylikos, tik šįkart kartu su kolegomis ir broliais apaštalais, besimeldžiantis aukštutiniame kambaryje po Kristaus Žengimo į dangų (Apd 1, 13). Beje, ten buvo ir Marija.

Ką gi turime? Pirmiausia tai, kad Baltramiejus tikriausiai teikėsi mūsų, XXI a. atstovų atžvilgiu būti tylus apaštalas. Jis tiesiog minimas tarp kitų. Kitaip sakant, toks asmuo buvo.

Vis dėlto susimąstę atrandame gilą prasmę šioje vieno iš Dvylikos tyloje. Šis Dievo Žodžio liudijimas, kuriuo šventasis Baltramiejus vardijamas kaip esantis tarp kitų apaštalų, natūraliai pabrėžia apaštalų ir visos Bažnyčios, išaugusios ant apaštalinio pamato, vienybę. 

Baltramiejus yra vienas šulų, kuriuos Išganytojas padėjo kaip gimstančios Bažnyčios pamatus – „Miesto mūrai turi dvylika pamatų, ant kurių užrašyti dvylikos Avinėlio apaštalų vardai“ (Apr 21, 14). Dangiškoji Jeruzalė, kurios istorinė išraiška ir veidas yra Bažnyčia, tikėjimu išpažįstama kaip viena, šventa, visuotinė ir apaštalinė, yra paremta Dvylika ir jų liudijimu. Baltramiejus yra vienas iš jų.

Baltramiejus buvo vienas iš tų, kurie gyveno pirminės Bažnyčios rūpesčiais. Maža to – jis buvo tarp tų, kurie ypatingu būdu augino ir brandino pirminę Bažnyčią. Baltramiejus tikrai įsisąmonino Išganytojo siuntimą ad gentes, jis tikrai pasitiko ateinančią Šventąją Dvasią ir gyveno ankstyvosios Jeruzalės bendrijos rūpesčiais. Galima tikėti, kad jis tikrai dalyvavo Apaštalų susirinkime Jeruzalėje, kuriame įvyko didžioji Bažnyčios slinktis nuo žydijos pagonijos link. Taigi, Bažnyčia augo pačiame apaštalo asmenyje, jo šventume, tarnystėje, aukoje. Bažnyčia buvo itin su juo susieta, ne tik dabarties, bet ir ateities prasme.

Galiausiai istorija nepalieka mūsų be žinių apie šv. Baltramiejų, nors jos, pasirodo, esančios kilusios iš pirminės Bažnyčios nedokumentuotosios atminties ir įamžintos IV a. Bažnyčios istoriko Euzebijaus raštuose: apie Baltramiejų teigiama, jog jis skelbė Evangeliją Indijoje, paskui – Armėnijoje, Laodikėjoje, Mesopotamijoje, Etiopijoje ir kitur. Pirminės Bažnyčios padavimas teigia, jog buvo nukankintas Armėnijoje.

Šv. Baltramiejus pačiu savo buvimu skatina ieškoti tikėjimo iš esmės, autentiškai ir iki galo sekti Kristų.

Parengė Darius Valančius
Bernardinai.lt archyvas