Viena iš šiuolaikinių Vilniaus detektyvinių istorijų, atrodo, linksta į laimingą pabaigą. Tikėkimės, jog užversta brutaliausias sovietmečio tradicijas įkūnijanti byla ir pagaliau atkurtas teisingumas. Šį sekmadienį, rugpjūčio 27-ąją, bus iškilmingai pašventintas ir inauguruojamas atgautas pranciškonų konventualų vienuolynas Pranciškonų gatvėje.

„Labai džiaugiuosi, kad pagaliau po 76 metų sugrįžtame į savo namus, kuriuos sovietų valdžia uždarė 1941-aisiais, o brolius išblaškė“, – sako kun. br. Marekas Adamas Dettlaffas OFM Conv., kuris jau dvi savaites gyvena atgautame vienuolyne, laukdamas, kol čia atsikels ir kiti trys broliai.

Pranciškonai nusprendė perimti teisėtai jiems priklausančias patalpas, patys taip ir nesulaukę, kol iš jų pasitrauks baro „7 Fridays“ savininkai, kurių nuomos sutartis su LR Turto banku baigėsi kovo 31 d.

Broliai informavo savininkus, kad sutarties nepratęs, nes jiems nepriimtina, jog alkoholinais gėrimais prekiaujantis baras veikia vienuolyno patalpose. „Savininkai paprašė trijų mėnesių termino, tačiau jiems pasibaigus, liepos  7 d. jie visiškai neplanavo išeiti. Šiuo metu panašu, kad buvę patalpų naudotojai žada trauktis, nes pamažu susirenka savo daiktus“, – pasakoja vienuoliai.

Lietuvos pranciškonų konventualų prioras kun. br. Marek Adam Dettlaff OFMConv. ir kun. br. Petras Strocen OFMConv., tarnaujantis Medininkuose.

Bernardinai.lt

Tad šventės džiaugsmas dar sumišęs su skausmu? „Taip, tačiau džiaugsmas didesnis! Tai – tikrai malonus galvos skausmas!“ – atsidūsta kun. Marekas, kurio veide įtampa jau kiek atslūgusi.

„Be Dievo sutikimo niekas nenutinka pasaulyje, – jam antrina brolis Petras Strocenas OFM Conv., šiuo metu tarnaujantis Medininkuose, – Dievas juk gali viską sustabdyti, o jeigu leidžia kažkokį „galvos skausmą“, tai tikriausiai todėl, kad mums dar reikia patobulėti ir šiek tiek prisidėti prie Kristaus kentėjimų savo mažu skausmeliu...“

„Arkivyskupas Gintaras Grušas visada mus palaikė, ir esame jam labai dėkingi“, – sako konventualų prioras, atsiliepdamas į klausimą, ar nesijautė broliai kiek vieniši šioje kovoje. „Jei Viešpats laimina, kaip gali būti vienišas? Be to, daug žmonių mus palaiko, todėl esame jiems labai dėkingi“ – priduria jis.

Bernardinai.lt

Grąžinimo procesas buvo ilgas ir skausmingas, kaip jau anksčiau rašėme „Bernardinai.lt“. „Reikia priimti faktą, kad, griuvus Sovietų Sąjungai, į šias patalpas persikėlė visi politinės mokyklos darbuotojai ir veikėjai. Būtent čia jie kūrė įvairius planus...“ O dabar buvę baro savininkai keletą kartų mėgino provokuoti,  bandydami užimti kiemą, viską fotografavo: „Kažkaip pajutom, kad reikia nutrinti visą meniu, surašytą ant lauke iškabintų lentų, ir užrašyti Dievo žodį, o jie tuos Dievo žodžius fotografavo. Dievas veikia...“

Ar žinojote, kad...

Gerai žinome, jog pranciškonai buvo pirmieji Lietuvos evangelizuotojai, talkinę ir didžiojo kunigaikščio dvare. Gal mažiau žinomas faktas, kad atgautasis pranciškonų vienuolyno pastatas kaip tik ir mena tuos pirmuosius krikščionybės žingsnius mūsų krašte. „Būtent iš šios vietos krikščionybė sklido po Lietuvą, čia buvo vienas pirmųjų krikščionybės židinių“, – sako kun. Marekas. Mažesnieji broliai konventualai iš Rygos vienuolyno ir  Čekijos-Lenkijos provincijos buvo pirmieji, kurie skleidė Evangelijos žinią tarp Lietuvos gyventojų.

Bernardinai.lt

„Šios patalpos ir Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčia mena 14 amžių. Remiantis mūsų dokumentais ir tradicija, Gedimino laiškai Vakarų valdovams, kuriuose yra minimi jo pastatyti vienuolynai pranciškonams ir dominikonams Vilniuje ir Naugarduke, kalba kaip tik apie šiuos namus. Archeologiniai tyrimai patvirtina, kad vienuolyno ir bažnyčios pamatai siekia 14 a.“, – teigia pranciškonas. Šiuos istorinius įvykius naujosioms kartoms pristatys multimedinis vienuolyno muziejus, kurį broliai ketina įrengti vienoje iš atgauto pastato salių. Yra ir daugiau planų.

Vejantis laiką

Pastato Pranciškonų gatvėje būklė – vargana: reikės keisti apie 80 proc. stogo, nes kaskart palijus koridoriuje telkšo balos. Viena pastato dalis – visiškai nerestauruota. Tačiau broliai neketina laukti, kol patalpos bus visiškai sutvarkytos. „Praradome pernelyg daug laiko, – apgailestauja br. Marekas, – praktiškai 26 metus, per kuriuos stengėmės atgauti vienuolyną. Juk neturint patalpų, elementaraus materialinio pagrindo, labai sunku evangelizuoti. Buvo norima pavogti  mūsų namus, kad neskleistume krikščioniškųjų vertybių, o dabar mes turime galimybę aktyviau veikti.“

Plėsdami savo sielovados veiklą, pranciškonai ruošiasi įkurti vienuolyne dvasinės terapijos namus. Jau paruoštos įvairios programos ir rekolekcijos, atliepiančios laikmečio aktualijas: anot Jono Pauliaus II, naujosios evangelizacijos stoką, didėjantį savižudybių skaičių, alkoholizmo ir skurdo mastą, žlugusios ideologijos sugriautą pasitikėjimą...

Bernardinai.lt

Kaip teigiama parengtoje koncepcijoje, Dvasinės terapijos namai bus atviri kiekvienam besikreipiančiam žmogui, turinčiam asmeninių problemų ar sunkiau išsprendžiamų rūpesčių, su kuriais dažnas žmogus susiduria viename ar kitame gyvenimo etape. Programos atviros tiek tikinčiajam, tiek turinčiam kitokį požiūrį, tiek suaugusiajam, tiek paaugliui ar vaikui. Grupė specialistų – gydytojų psichiatrų kartu su dvasininkais bei vienuoliais – teiks kompleksinę pagalbą keliomis kryptimis, atsižvelgdami į žmogaus dvasinę, sielos ir kūno būklę.

Rugsėjo mėnesį pradės veiklą ikonų tapybos mokyklėlė, į kurią jau registravosi nemažai norinčiųjų – tapydamas ikonas, žmogus gyja iš savo žaizdų ir priartėja prie Dievo, įsitikinę pranciškonai.

Restauravus apleistąją pastato dalį, joje bus įrengti svečių kambariai rekolekcijų ir programų dalyviams. Tada pranciškonų sielovada galės pasinaudoti ir kitų Lietuvos miestų gyventojai.

Tarnystė Lietuvoje

Pranciškonai konventualai šiuo metu darbuojasi dar dvejuose Lietuvos miestuose: Klaipėdoje ir Medininkuose.

Minint Lietuvos vardo 1000-metį, 2007-aisiais buvo įkurta nauja Šv. Brunono Kverfutiečio parapija Debreceno gatvėje, Klaipėdoje. „Norėta priminti žmonėms, kad suvokimas, jog reikia kurti atskirą suvienytą valstybę sutapo su krikščionybės įžengimu į mūsų kraštą. Civilizacija ir žmogaus pažanga neatsiejama nuo dvasinio ugdymo, augimo“, – pabrėžia br. Petras. Kita vertus, Klaipėdoje iki tol buvo tik keturios parapijos, ir vyskupas norėjo pakviesti į miestą dar vieną vienuolių bendruomenę, kad būtų artimiau bendraujama su žmonėmis: „Juk šimtatūkstantinėje parapijoje artimesnis bendravimas sunkiai įmanomas.“ Tad šiuo metu trys broliai pranciškonai tarnauja Klaipėdoje.

Medininkuose pranciškonų konventualų tradicija siekia 50 metų. 1961-aisiais grįžęs iš tremties tėvas Kamilis Vielemanskis OFM Conv. vyskupo buvo paskirtas į šią parapiją, nes negalėjo grįžti į Vilniaus uždarytą bažnyčią ir venuolyną. Kadangi ligtolinis klebonas buvo miręs, jo pareigas perėmė tėvas Kamilis OFM Conv. „1990-aisiais Lietuvai atgavus nepriklausomybę, tėvas Kamilis, kuris visada net tarybiniais laikais pabrėždavo, kad yra pranciškonas, pakvietė mūsų ordino brolius grįžti į Lietuvą“, – pasakoja br. Petras.

Vėl įpučiamas pirmasis žaizdras

Taip kunigas Kamilis Vielemanskis OFM Conv. tapo daigu, iš kurio vėl išaugo gilias istorines šaknis turintis pranciškonų medis Lietuvoje. „Visa Lietuva užsiliepsnojo pranciškoniška dvasia kartu su visa pranciškoniška šeima“, – entuziastingai antrina brolis Petras.

Nuotraukos autorius Vygintas Skaraitis/BFL 
© Baltijos fotografijos linija

Atgautojo vienuolyno pašventinimo iškilmės šį sekmadienį, rugpjūčio 27-ąją, 15 val. prasidės Mišiomis Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčioje, kurioms vadovaus Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. Šventėje dalyvaus ordino generolas Marco Tasca – iš Romos jis atvyks lydimas savo tarybos atstovų. Laukiama brolių iš Vokietijos, Lenkijos, Čekijos ir, žinoma, pašvęstojo gyvenimo narių iš Lietuvos.

„Šis įvykis – didelė mūsų ordino šventė, didelis džiaugsmas. Matyti, kad grįžtame į tą pirmąją vietą, kur įsižiebė pranciškoniškoji liepsna – mums didžiulės svarbos dalykas.“

Sugrįžimas į istorinį vienuolyną – ne vienintelis pranciškonų džiaugsmas šiais metais. Rugsėjo 23 d. Klaipėdoje bus pašventintas naujai pastatytas vienuolynas prie Šv. Brunono Kverfutiečio parapijos.

„Šios iškilmės pradžiugino visą mūsų pranciškonų ordiną, taip pat, kiek žinau iš bendravimo su kitais pranciškonais, visą mūsų pranciškonišką šeimą. Bendraudamas su bernardinais, pranciškonais pasauliečiais ir su pranciškonišku jaunimu, su seserimis klarisėmis, gyvenančiomis klauzūroje, ar seserimis, kurios gyvena pagal Trečiojo ordino regulą, patiriu, kad visiems jiems tai irgi – džiaugsmas. Šie įvykiai juk – visos Bažnyčios reikalas“, sako brolis ir kviečia visus dalyvauti šiose iškilmėse tiek Vilniuje šį sekmadienį, tiek vėliau rugsėjį – Klaipėdoje.