Rositos Garškaitės nuotrauka

Prieš tris šimtus metų popiežius Klemensas XI Čenstakavos Dievo Motinos atvaizdui padovanojo karūną ir brangakmeniais puoštus aptaisus arba suknelę, kaip sako lenkai. Tokiu būdu Juodoji Madona pagerbta už visas suteiktas malones, išklausytas maldas. Šiandien Jos „garderobe“: 7 karūnos ir 11 suknelių. Kartą prieš metus, apie šv. Velykas, Marijos atvaizdas „perrengiamas“ kita suknele, o karūnos keičiamos net keliskart per metus. Praėjusią vasarą, popiežiaus Pranciškaus apsilankymo proga, Dievo Motina pasidabino 1717 metų aptaisų ir karūnos kopijomis, mat originalai buvo pavogti 1909 m.

Viena iš Dievo Motinos „suknelių“ pasiūta iš papuošalų, kuriuos Pirmojo pasaulinio karo metais Jai siuntė dėkingos lenkės. Perlų ir koralų aptaisus dovanojo kardinolas Stefanas Wyszinskis. Gintarinę suknelę įteikė už šv. Popiežiaus Jono Pauliaus II gyvenimą dėkingas Mariuszas Drapikowskis – menininkas iš Gdansko. Jis taip pat sukūrė ir suknelę, kurioje yra ir 2010 m. Smolensko tragedijos lėktuvo nuolauža. Dvi naujausias diademas sukūrė italų menininkas Michele Affidato Jasna Goros vienuolyno užsakymu.

Kai suknelės ir karūnos nedėvimos, dalis jų eksponuojama šventovės muziejuje, kitos saugomos lobyne. Nei Vavelio, nei Varšuvos karališkųjų pilių lobiai neprilygsta Marijos turtams, kuriuos krauna tikintieji. Nesuskaičiuojamas kiekis votų ir prabangios žinomų žmonių dovanos – Tado Kosciuškos, Žygimanto Augusto, Stepono Batoro, Marios Sklodowskos-Kiuri, Johno F. Kennedžio rodo karštą tikinčiųjų pamaldumą Čenstakavos Dievo Motinai. Taip pat ir piligrimų srautai: Jasna Gorą per metus aplanko iki 4 milijonų žmonių, o šiemet – dar daugiau. Šiandien, rugpjūčio 26 dieną, vyksta pagrindinės karūnavimo jubiliejaus iškilmės.

Jasna Gora. Antano Ivinskio nuotrauka

Antano Ivinskio nuotrauka

Rositos Garškaitės nuotrauka

Apgynė ir nuo švedų, ir nuo osmanų

Šventovės komplekse kiauras dienas zuja lankytojai. Meldžiasi prie Dievo Motinos atvaizdo ar kitur bazilikoje, rašo jai laiškelius su maldomis, dalyvauja šv. Mišiose, kurios prasideda nuo šešių ryto ir aukojamos daugybę kartų per dieną, perka šventus paveikslėlius ir t. t. Prie stebuklingo paveikslo – specialus praėjimas ekskursantams, leidžiantis iš arčiau pažvelgti į Mariją, net šv. Mišių metu. Ekskursijas vedanti uršulietė sesuo Faustina pasakojo apie Čenstakavos Dievo Motinos reikšmę Lenkijos istorijoje.

1655 m., atlaikius 40 dienų trukusią gausesnių švedų pajėgų, nesugebėjusių paimti Jasna Goros vienuolyno, apsiaustį, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaišktis Jonas Kazimieras Vaza paaukojo Lenkiją Mergelei Marijai. Tai atvėrė kelią Čenstakavos Dievo Motinos vainikavimui popiežiaus karūnomis – pirmajam už Romos ribų – taip pat ir kitiems, tarp jų ir Trakų Dievo Motinai, kuri buvo vainikuota po metų. Su kariais keliaudamas iš Krokuvos į Vieną pasimelsti Marijai Jasna Goroje sustojo ir Jonas Sobieskis. Osmanai Vienos mūšyje sutriuškinti kariuomenės, kurios vado šarvai buvo su Dievo Motinos atvaizdu. Po pergalės jis Čenstakavai padovanojo sidabrinę lempą, kurios ikonografija vaizduoja, kaip Lenkijos karaliaus karūna prislegia turkų turbaną. Šiandien ji kabo bazilikoje priešais didįjį altorių.

Sesuo Faustina pasakoja apie stebuklingo Marijos atvaizdo istoriją. Rositos Garškaitės nuotrauka

Mokiniai kūrė aptaisus Dievo Motinai. Rositos Garškaitės nuotrauka

Tikintieji Marija siunčia raštelius. Rositos Garškaitės nuotrauka

Juodoji Marija ir baltieji paulinai

Pasak legendos, Mariją su kūdikiu Jėzumi kairėje rankoje Jeruzalėje nutapė šv. Lukas ant Šventosios Šeimos pietų stalo medžio. Tačiau pagal medieną – liepos lentas – sprendžiama, kad labiausiai tikėtina, kad jis sukurtas XIII a. pabaigoje. Tai bizantinė, „Odigitrijos“ („Tos, kuri parodo kelią“) tipo ikona. XV a. pradžioje, paveikslą nuniokojus husitams ikonoklastams iš Bohemijos, jis buvo ketverius metus restauruojamas Krokuvoje. Paveikslo išniekinimą menantį randą ant dešiniojo Marijos skruosto restauratoriai paslėpė, tačiau vėliau jis nutapytas, kad primintų tą įvykį. Restauruojant Dievo Motinos drabužiai išpiešti lelijomis – jogailaičių simboliu.

Čenstakavos Dievo Motina kartais vadinama Juodąja Madona dėl to, kad pradžioje šviesus jis pajuodo nuo piligrimų deginamų žvakių. Šiandien stebuklingas paveikslas apsaugotas taip, kad jo nepaveiktų nei suodžiai, nei šūviai. Gražu, kad Juodąja Madona rūpinasi baltieji paulinai. XIII a. Vengrijoje įkurtas ordinas, kurio simbolis – palmė, du liūtai ir juodas varnas su duona snape – šiandien turi 70 vienuolynų pasaulyje, 23 Lenkijoje, Lietuvoje nėra. Ordino globėjas yra šv. Paulius Tėbietis, vadinamas pirmuoju atsiskyrėliu, gyvenęs dykumoje III a. Lenkiją valdant vengrui Liudvikui I, prižiūrėti šventovę su stebuklingu paveikslu XIV a. pab. pakviesti paulinai. Jie parinko šventovės pavadinimą: Jasna Gora reiškia baltas uolas.

Votai. Rositos Garškaitės nuotrauka

Prieš 300 metų popiežiaus karūnomis vainikuota Juodoji Madona. Rositos Garškaitės nuotrauka.

Balti paulinų abitai. Brolis pasakoja apie jubiliejaus šventimą. Rositos Garškaitės nuotrauka

Atsidurti Marijos akivaizdoje

Broliai paulinai Mariuszas ir Michalas pasakojo, kad skleisti žinią apie Dievo Motinos atvaizdo karūnavimo 300-ąsias metines ir kviesti žmones atvykti kliudo keli iššūkiai. Visų pirma – kitų šventų vietų konkurencija, ypač Fatimos, kur prieš šimtą metų Marija apsireiškė trims piemenėliams. Be to, anot jų, kairioji miesto valdžia nusiteikusi nepalankiai dėl iškilmių viešinimo. Nors jau kelis amžius piligrimai keliauja į Jasna Gora iš pačių įvairiausių vietų ir pačiais įvairiausiais būdais – šiais laikais pėsčiomis, dviračiais, net arkliais ar riedučiais – vienuoliams nerimą kelia vis didėjantis turistų, o ne piligrimų skaičius.

Jubiliejaus koncepciją paulinai kūrė pritraukti netikinčius, parodyti gyvą, šiuolaikišką tikėjimą, tačiau ant pečių jiems nugulė ir kita atsakomybė – nenuvilti kartos, atsimenančios šv. popiežių Joną Paulių II ar kardinolą Stefaną Wyszynskį. Taigi nuo praėjusių metų rugsėjo vyksta akcija „Gyvoji Marijos karūna“, kurios metu žmonės į šventovę siunčia tiek popierines, tiek elektronines savo bei artimųjų nuotraukas, užrašydami savo dvasinę dovaną Dievo Motinai. Vienuoliai skatina dovanoti Marijai ne auksines karūnas, o savo gyvenimus. Kiekvienos dienos atsiųstos nuotraukos pristatomos Marijai per vakarinę 21 val. maldą, vadinamą „apel Jasnogórski“, tradiciškai kalbamą jau nuo 1953 metų.

Galiausiai iš visų tūkstančių atsiųstų nuotraukų bus suformuota viena didelė mozaika, iš tolo priminsianti Marijos atvaizdą. Vienuolių teigimu, žmonės mėgsta darytis asmenukes, todėl ši akcija jiems patraukli. Be to, čia svarbus ir teologinis momentas – atsidurti Marijos akivaizdoje. Persakant šv. Jono Auksaburnio žodžius, ikona yra ne tam, kad mes į ją žiūrėtume, bet kad Marija žiūrėtų į mus. Į natūralią XXI a. žmonių aplinką paulinai įsilieja ir siūlydami nemokamą programėlę išmaniųjų telefonų savininkams. Kasdien prieš 21 val. maldą jiems išsiunčiama pačių vienuolių parašyta trumpa įkvepianti mintis apie Mariją. Jiems svarbu skleisti žinią, kad Švenčiausioji Mergelė – ne tik Jėzaus Kristaus, bet ir mūsų visų motina.

Lenkijos žmones švęsti 300-ąsias Čenstakavos Marijos Lenkijos karalienės vainikavimo metines skatina ir parlamento priimta rezoliucija. Lietuvos Seimas 2018-uosius paskelbė Trakų Dievo Motinos paveikslo karūnavimo 300-ųjų metinių minėjimo metinėmis.

Pagrindinis Jasna Goros bazilikos altorius. Antano Ivinskio nuotrauka

Šventovės radijas. Rositos Garškaitės nuotrauka

Rositos Garškaitės nuotrauka

Žurnalistės kelionę finansavo Lenkijos institutas