Fotografė Olga Poloma. Asmeninio archyvo nuotr.

Ji pasakoja moderniai sukomponuotas istorijas, sudėliotas iš ilgų apmąstymų apie formą, jausmą ir šviesą. Šią žavią moterį dažniausiai galima sutikti žinomuose šalies restoranuose ir kavinėse. Kitaip nei daugelis, maistą fotografuojanti menininkė Olga POLOMA (34 m.) čia užsuka darbo reikalais. Šimtai fotostudijoje praleistų valandų, begalė bandymų, kūrybinių ieškojimų ir tobulumo ieškančių kadrų – tokia yra lietuvių fotografės kasdienybė, kurią kadaise pakeitė kava kvepiantis užsakymas. Užsienio rinkoje pripažinimo sulaukusi fotomenininkė pirmą kartą dalijasi savo neįprasta sėkmės istorija.

Ar vaikystėje buvote viena iš tų su fotoaparatu nesiskiriančių mergaičių?

Trylikos pradėjau lankyti sostinėje esančią dailės mokyklą, nes buvau pasinėrusi į tapybą. Taigi daugiau buvau ta mergaitė su didžiuliu segtuvu ir teptukais. Dar ir dabar dirbdama kartais užsikišu teptuką už ausies, o tai maisto fotografijoje labai praverčia. Keletą kartų pabandžiau piešti ir kavos tirščiais. Fotoaparatą pirmą kartą į rankas paėmiau prieš dešimt metų. Nuo to laiko ir nebepaleidžiu.

Ar pasaulyje, kuriame daugelis rytais vis dar keliasi keikdami savo darbą, jus galima pristatyti kaip svajonių veikla užsiimančią profesionalę?

Manau, kol esi gyvas, pasaulis pilnas galimybių ir pasirinkimų. Nenorėčiau daugelį savo gyvenimo rytų nubudusi keikti dar vieną pirmadienį. Žinoma, kuo tik aš pati nedirbau – teko net namus dažyti. Tuomet ir susimąsčiau, ką galėčiau pakeisti. Šiuo metu esu žmogus, kasdien užsiimantis mėgstama veikla.

Papasakokite, kaip kavos nemėgstanti mergina pradėjo fotografuoti kavą. Atsitiktinumas?

Mane pakvietė dirbti į įmonę, kur teko fotografuoti būtent šį produktą. Pirmieji mėnesiai nebuvo lengvi, bet vėliau įvyko lūžis, ir jau porą metų kava yra mylimiausias mano modelis. Kava tapo ir įkvėpimo šaltiniu pradėjus domėtis maisto fotografija. Taigi nieko nevadinčiau laimingu atsitiktinumu: daug dirbau, stengiausi ir taip tobulėjau. Ėmiau gauti vis daugiau užsakymų.

Olgos Polomos nuotr.

Didžiausias iššūkis – rytoj padaryti geresnį kadrą nei šiandien. Maisto fotografija ne tik priverčia apmąstyti tinkamiausio apšvietimo parinkimą, bet ir įpareigoja tapti stilistu.

Teko girdėti, kad esate padariusi įspūdingai daug kavos fotografijų.

Taip, esu jų padariusi apie 480, nors dabar jau sunkiai suskaičiuoju. Palyginimui pasakysiu, kad per dieną gerai ištreniruota akis gali sukurti apie penkis ar septynis darbus, bet techniškai sudėtingas sumanymas reikalauja ilgesnio pasiruošimo, todėl darbų skaičius sumažėja iki vos vieno ar dviejų.

Kokius tuomet iššūkius dažniausiai tenka įveikti kuriant maisto įvaizdį?

Didžiausias iššūkis – rytoj padaryti geresnį kadrą nei šiandien. Kartais šis tikslas man neleidžia užmigti. Maisto fotografija ne tik priverčia apmąstyti tinkamiausio apšvietimo parinkimą, bet ir įpareigoja tapti stilistu, tam tikrai temai atskleisti ieškančiu įvairiausių įdomių daiktų. Taip esu prikaupusi senų indų, lentų.

Ar darbe tenka patirti komiškų situacijų?

Nemažai jų buvo pradžioje. Pamenu, kaip kartą dvi valandas trepsėjome su drauge prie vieno kavos puodelio ir nežinojome, ką dar galima padaryti – kadrai vis nepavykdavo. Nesėkmės ėjome saldinti desertais – tą kartą jų suvalgėme tikrai nemažai.

Kas jus labiausiai įkvepia darbe ir kas įkvepia darbui?

Darbe įkvepia pats procesas, bet lygiai taip pat man svarbus ir įkvėpimas – jis man prilygsta įsimylėjimo jausmui ir kartais gali ateiti iš niekur.

Olgos Polomos nuotr.

Šiuo metu atkeliauja tamsių ir niūrių kadrų poreikis. Maistas juose tampa neįprastas, mistiškas, tačiau labai malonus akiai. Naudojami įvairūs pagrindai: kuo senesnės lentos, gėlės, vintažiniai indai, kiti įdomesni rekvizitai, madinga pilka spalva. 

Savo kūryba jau spėjote išgarsėti už Lietuvos ribų. Ar turite savo braižą?

Vadovaujuosi šiomis taisyklėmis: tirštumu ir šilumos jausmu.

Kokios maisto fotografijos tendencijos šiuo metu užkariauja pasaulį? Ko dabar dažniausiai prašo užsakovai?

Šiuo metu atkeliauja tamsių ir niūrių kadrų poreikis. Maistas juose tampa neįprastas, mistiškas, tačiau labai malonus akiai. Toks stilius vadinamas dark and moody, mystic light, ir jam naudojami įvairūs pagrindai: kuo senesnės lentos, gėlės, vintažiniai indai, kiti įdomesni rekvizitai, madinga pilka spalva. Užsakovai vis dažniau savo produktą nori matyti pateiktą tam tikros kompozicijos ir tematikos.

Ar turite mėgstamą savo srities profesionalą, kurį mielai kopijuotumėte?

Žaviuosi Davido Loftuso darbais.

Nupasakokite baisiausią reklamą, kokią esate mačiusi? Kokios dažniausiai daromos maisto fotografijos klaidos?

Darydami klaidas mes tobulėjame, nes klysti, vadinasi – ką nors daryti. Tai labai svarbu. Patarčiau maisto fotografijoje vengti nevalgomų daiktų: kartą teko matyti reklamą su dirbtinėmis gėlėmis salotose. Geroje nuotraukoje viskas turi būti skanu!

Ar maisto fotografija Lietuvoje jau suvokiama kaip svarbi reklamos dalis? Kokius dažniausiai gaunate užsakymus?

Taip. Vis užmetu akį į mieste kabančias reklamas – tikrai yra dėmesio vertų, profesionaliai išpildytų. Man visada patinka, kai klientai prašo įvaizdžio nuotraukų, nes tai yra kūrybinis procesas, jame galiu daugiau atsiskleisti.

Kokios esate nuomonės apie maisto asmenukių reiškinį socialiniuose tinkluose? Galbūt turite savo paskyrą ar sekate kitas?

Kartais netyčia pastebiu, tačiau dabar nesigilinu: tam trūksta laiko.

Olgos Polomos nuotr.

Kava taip ir liko mėgstamiausias mano modelis.

Ar galite pasidalyti keliais patarimais, kaip gražiau įamžinti maistą telefonu?

Maisto kompoziciją dėliokite apgalvoję idėją ir naudokite įdomius pagrindus.

Koks užsakymas jums kol kas buvo įsimintiniausias?

Tas, kuris kvepia kava.

Esate jauna fotografė, prisidedanti prie maisto fotografijos plėtros Lietuvoje. Ar tenka išgirsti atsiliepimų apie savo darbus iš vyresniosios kartos profesionalų?

Man autoritetas yra mano mokytojas Remigijus Zolubas, kuris ir pabara, ir pataria. Šio profesionalo nuomonė visada bus labai svarbi: kiekviena pastaba yra aukso vertės.

Kada supratote, kad fotografija tapo ne tik mėgstama, bet ir pagrindine veikla? Ar jūsų fotoaparatas žvelgia tik į maistą? 

Kai prieš trejus metus fotoaparato ėmiau nebepaleisti iš rankų šešias dienas per savaitę. Fotografuoju ne tik maistą – kartais reikia nuo jo pailsėti, atitrūkti mintimis, tuomet skiriu laiką produktams ir žmonėms įamžinti.

Kokiais lietuviškais prekės ženklais žavitės? Ar mūsų užsakovams ir fotografams dar yra kur pasitempti?

Visada yra kur tobulėti, nes atsiranda naujovių, keičiasi tendencijos – turi nesustoti. Lietuvoje labai daug talentingų fotografų, o užsakovų norai yra skirtingi, ir neretai biudžetas arba laiko stoka tampa kliūtimi jiems išpildyti.

Tai vis dėlto ar pamėgote kavą?

Kava taip ir liko mėgstamiausias mano modelis, tačiau pati labai retai išgeriu puodelį kavos. Tikrai.

Olgos Polomos nuotr.