Nuotraukos autorius Kęstutis Vanagas/BFL
© Baltijos fotografijos linija

Carol Glatz – nepriklausomo katalikų internetinio dienraščio „Crux“ žurnalistė. Kanados istorikas, rašytojas ir režisierius M. Wallasas, su kuriuo ji bendravo, mano, kad už nacių nusikaltimų slėpimo teorijos slypi daug detalių, kurios dar nėra žinomos.

Remdamasis įrodymais, surinktais iš archyvų ir užfiksuotų liudijimų, istorikas M. Wallasas teigia, kad Antrojo pasaulinio karo pabaigoje būta slaptų sandorių, kyšių ir neištesėtų pažadų siekiant nutraukti nacių mirties stovyklų veiklą. Buvo siekiama paveikti ir Heinrichą Himmlerį, holokausto Europoje vykdymo koordinatorių. Siekiantieji sustabdyti holokaustą stengėsi pasinaudoti tuo, jog Himmleris norėjo pasiekti taiką su Vakarų sąjungininkais.

Savo naujoje knygoje „Žmonijos vardu. Slaptas sandoris siekiant nutraukti holokaustą“ M. Wallasas remiasi kitų holokausto istorikų įžvalgomis bei savo beveik 15 metų trukusiu tyrimu. Autorius teigia, kad paslaptingos derybos tarp H. Himmlerio ir Šveicarijos katalikų politiko Jeano-Marie Musy, pasamdyto žydų, galėjo padėti pristabdyti žydų tautos masinį naikinimą. Deryboms tarpininkavo ir Vatikano nuncijus.

Knygoje daug dėmesio skiriama Rechos ir Isaaco Sternbuchų, Šveicarijos žydų, darbui gelbėjimo komitete. Komitetas, siekęs išgelbėti Europos žydus, buvo įkurtas 1939 m., padedant Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados ortodoksų rabinų sąjungai.

Recha Sternbuch, pasitelkusi Lenkijos ir Vatikano ambasadų Šveicarijoje turimas pažintis, skleidė informaciją apie žydų padėtį šalyje ir išgelbėjo daugiau negu tūkstantį gyvybių. Be to, ji glaudžiai bendradarbiavo su Vatikano nuncijumi Berne – Filippo Bernardini, kuris taip pat prisidėjo prie žydų gelbėjimo operacijų.

M. Wallasas teigia, kad būtent F. Bernardini buvo žmogus, kuris R. Sternbuch supažindino su Jeanu-Marie Musy. J. M. Musy – buvęs Šveicarijos prezidentas, fašistas ir antibolševikas, atsidavęs katalikas, turėjęs glaudžių ryšių su Vatikanu ir pažinojęs H. Himmlerį. Kanados istorikas tikina, kad Sternbuchai, sužinoję apie dviejų politikų ryšį, prisidėjo prie J. M. Musy derybų su naciais. Pagrindinis jų akcentas buvo žydų tautos gelbėjimas, mainais žadant padėti susitarti dėl taikos Vakarų fronte.

Pasak M. Wallaso, J. M. Musy ir Sternbuchai įtikino H. Himmlerį, kad nacių taika su sąjungininkais bus įmanoma tik tuo atveju, jeigu bus nutrauktas žydų tautos naikinimas. Istoriko nuomone, 1944 m. rudenį įvykęs abiejų pusių susitarimas dėl žydų išlaisvinimo mainais už traktorius, kuriuos žadėta perduoti naciams, buvo pirmasis reikšmingas žingsnis šios tautos išgelbėjimo link. 1944 m. lapkričio 20 dieną Sternbuchai pranešė, kad J. M. Musy grįžo iš Berlyno su vokiečių pažadu palaipsniui evakuoti visus žydus iš Vokietijos. Lapkričio 22 dieną F. Bernardini įsikišus į derybas, Vokietijos vyriausybė patvirtino šį pažadą ir Vatikanui.

Praėjus vos trims dienoms po šių pranešimų, H. Himmleris išleido įsakymą nutraukti visus masinius žydų žudymus ir sunaikinti Aušvico dujų kameras bei krematoriumą. M. Wallasas įsitikinęs, jog tokia įvykių seka nėra sutapimas, ir H. Himmlerio sprendimas susijęs su vykusiomis derybomis. Be to, iki šiol neprieinami to laikotarpio Vatikano archyvai pagelbėtų tolesniems M. Wallaso tyrimams ir atskleistų daugiau derybų detalių.

Naciai sunaikino mirties stovyklas stengdamiesi nuslėpti savo nusikaltimų įrodymus, tačiau tai dažniausiai buvo daroma tik tada, kai kildavo grėsmė, jog jos gali būti išvaduotos. M. Wallasas tikina, kad tuo metu, kai vokiečiai paliko Aušvico koncentracijos stovyklą su 7 000 kalinių, sovietams pasiekti Aušvicą reikėjo dar dviejų mėnesių. Naciai galėjo nužudyti visus stovyklose likusius žydus, tačiau  Šveicarijos ir Vatikano derybininkai sugebėjo įtikinti H. Himmlerį to atsisakyti. M. Wallasas, įvertinęs pastangas, susijusias su slaptomis derybomis, tikina, jog diplomatinėmis pastangomis iš viso buvo išgelbėta apie 300 000 žydų.

Popiežiaus Pijaus XII pontifikato dokumentai, apimantys 1939–1958 m. laikotarpį, dar niekada nebuvo atviri mokslininkams, tačiau Vatikanas teigia, kad šiuos dokumentus ruošiamasi pateikti mokslininkams, ir archyvai bus atviri jau 2018 m.

Nors M. Wallaso knyga neatsižvelgia į Vatikano darbą per karą, autorius sako, jog atlikdamas tyrimus matė Bažnyčios veiklą užkulisiuose ir jos didžiulę įtaką deryboms, ypač išsaugant Vengrijos žydus. „Aš pradėjau labai gerbti Vatikaną ir Bažnyčią“, – žiniasklaidai teigė M. Wallasas.

Pagal „Crux“ parengė Gintarė Kubiliūtė